XXI amžius

Dar karščiau melstis už taiką

JAV ir Didžiosios Britanijos karinėms pajėgoms toliau ruošiantis pulti Iraką, trečiadienį popiežius Jonas Paulius II dar kartą primygtinai paragino išsaugoti taiką. „Šią nerimo dėl taikos akimirką aš meldžiuosi už tai, kad atgytų troškimas siekti harmonijos ir susitaikymo”, - pasakė Katalikų Bažnyčios vadovas, kalbėdamas apie „brangią geros valios dovaną ir taiką visai žmonijai, pirmiausia tiems žmonėms, kuriems šiomis valandomis gresia karas“.
Tai buvo pirmas Jono Pauliaus II pareiškimas po to, kai Vašingtonas pateikė Irako prezidentui Sadamui Huseinui ir jo sūnums ultimatumą per 48 valandas išvykti iš šalies.
„Kas nusprendžia, kad jau išsemtos visos taikios priemonės, kurias suteikia tarptautinė teisė, tas prisiima didžiulę atsakomybę prieš Dievą, prieš savo sąžinę ir prieš istoriją“, - šiais žodžiais Vatikano spaudos salės direktorius Choakinas Navaras Valsas kovo 18 dieną komentavo Jungtinių Valstijų prezidento Džordžo Bušo paskelbtą ultimatumą.. Nors paskutinis žodis dar neištartas, tačiau po pastarojo ultimatumo paskelbimo iš tiesų karo grėsmė jau labai reali. (Šio laikraščio numerio parengimo dieną, trečiadienį, pasaulis, nors ir jausdamas artėjančio karo grėsmę, dar nežinojo, ar penktadienio rytą pabusime su žodžiais apie karą.) Artimiausios dienos bus lemtingos, įspėjo sekmadienį popiežius Jonas Paulius II, dar kartą visus ragindamas melstis už taiką. Dar karščiau melstis už taiką ir dar didesnį solidarumą su civiliais Irako gyventojais reikės liudyti, kai prasidės karo veiksmai. Jau prieš keletą dienų Vatikane buvo pranešta, kad, net ir prasidėjus karo veiksmams, apaštalinė nunciatūra Bagdade nebus uždaryta. Tą patį pirmadienį asmeniškai patvirtino apaštalinis nuncijus Irake arkivyskupas Fernandas Filonis.
„Apaštalinė nunciatūra - tai ne tik diplomatinė atstovybė. Mes atstovaujame Popiežiui ir tarsi įkūnijame Šventojo Tėvo susirūpinimą gyventojų likimu ir ypač vietinės krikščionių bendruomenės likimu, kuri yra labai veržli ir kuriai lig šiol nebuvo paneigta tikėjimo laisvė“, - sakė nuncijus arkivyskupas F.Filonis.
Nors vilties nepraradusi, Irako „Caritas“ organizacija (galimybių ribose) pasirengusi karo veiksmų pradžiai. Pagal jau gerokai anksčiau parengtą planą, 87 bažnyčios karo veiksmų atveju virs civilių gyventojų globos centrais ir slėptuvėmis, nes tikima, kad bažnyčios nebus bombarduojamos. Jose parengtos vandens atsargos ir pirmosios pagalbos medikamentai. Sužeistuosius gydys 400 gydytojų savanorių. Parengties padėtyje taip pat yra katalikiškos šalpos organizacijos kaimyninėse šalyse – Sirijoje, Jordanijoje, Turkijoje ir Irane, kur, vykstant karo veiksmams Irake, tikimasi pabėgėlių antplūdžio.
Melstis už taiką taip pat paragino Rusijos Stačiatikių Bažnyčios vadovas Maskvos patriarchas Aleksijus II. „Jei prasidės karas, žus ir kentės tūkstančiai nekaltųjų. Kils ekologinės katastrofos grėsmė, bus pavojingai sujaukta Artimųjų Rytų ir viso pasaulio geopolitinė pusiausvyra. Karo veiksmų pradžia be Jungtinių Tautų mandato taip pat reikš mirtiną smūgį tarptautinei teisinei sistemai“,- įspėja patriarchas Aleksijus II ir ragina visus melstis už taiką.
Panašų kreipimąsi paskelbė ir Rusijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas Maskvos arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius, kuris savo šalies tikinčiuosius katalikus ir visus Rusijos krikščionis ragina nepaliauti melstis už taiką, kaip ragina popiežius Jonas Paulius II ir patriarchas Aleksijus II.