XXI amžius

Įvykių prieš karą pėdomis

Didžiosios Britanijos parlamente įvyko audringos devynias valandas užsitęsusios diskusijos dėl britų karinių pajėgų dalyvavimo Irako kare. Kairieji leiboristai buvo pateikę rezoliuciją, jog Didžioji Britanija neturi dalyvauti kare be Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sutikimo. Jeigu tokia rezoliucija būtų buvusi priimta, tai reikštų didelį smūgį premjerui Toniui Bleirui ir galėtų sukelti net vyriausybės krizę. Prieš šį lemtingą britų parlamento posėdį kairieji leiboristai kėlė didelį propagandinį triukšmą, vadindami premjerą T.Bleirą „vanagu“ ir JAV prezidento Džordžo Bušo pakaliku. Tačiau lauktos kairiųjų pergalės neįvyko. Premjero T.Bleiro politiką Irako klausimu ir britų karinių pajėgų dalyvavimą karinėse operacijose palaikė 412 parlamentarų, prieš buvo 129.
Pasitenkinimą Didžiosios Britanijos parlamento sprendimu išreiškė JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas. Pasak jo, Jungtinių Valstijų karinę operaciją Irake palaiko 45 valstybės ir dar 15 tam pritaria. Visišką paramą JAV išreiškė Japonijos premjeras D.Koidzumis bei buvusios komunistinės valstybės Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir, anot vieno JAV laikraščio, „ištikimiausia Amerikos draugė Europoje – Lenkija“. Lenkijos vyriausybė paskelbė nusiųsianti į Persijos įlankos regioną 200 karių.
Baltųjų rūmų atstovai neslepia pasitenkinimo tokia įvykių eiga, pažymėdami, jog Irako puolimo priešininkų nedaugėja, o vis daugiau valstybių reiškia paramą JAV. Prezidento Dž.Bušo aplinkos žmonės atvirai kalba, jog atėjo metas peržiūrėti JAV santykius su tais, kurie iki šiol dėjosi Amerikos draugais.
Įdomią poziciją Irako puolimo išvakarėse išreiškė Rusijos prezidentas V.Putinas. Jis pareiškė, kad Maskva nepritaria karui Irake, bet pabrėžė, jog tai nesutrukdys JAV ir Rusijos bendradarbiavimui. Rusiją baugina kitkas. Mat, vos paskelbus JAV prezidento ultimatumą Irako diktatoriui S.Huseinui, Niujorko biržoje naftos kaina nukrito net daugiau kaip trimis doleriais už barelį. Jeigu naftos kaina ir toliau kris, tai Rusija gali susidurti su labai rimtomis ekonominėmis problemomis, nes nafta yra pagrindinis Rusijos eksporto šaltinis. Kita vertus, Maskva suinteresuota tuo, kad karinė operacija Irake užsitęstų kuo ilgiau, nes tokiu atveju gali sutrikti naftos tiekimas iš Saudo Arabijos bei kitų regiono šalių naftos eksportuotojų. Tuomet Rusija, tuo pasinaudodama, gali imtis diktuoti naftos kainas, o svarbiausia – įsiveržti į Amerikos naftos rinką, ko siekiama, nors ir nesėkmingai, jau seniai.
Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas, atrodo, prarado realybės jausmą. Jo iniciatyva vėl buvo sušaukta JT Saugumo Taryba. Tam į Niujorką skubiai atvyko Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos bei dar kelių šalių, priklausančių Saugumo Tarybai, užsienio reikalų ministrai. Tuo tarpu JTO generalinis sekretorius Kofis Ananas pareiškė, jog pasaulio valstybės turi suteikti Irako gyventojam humanitarinę pagalbą karo metu ir po jo. Tačiau labiausiai daugelį nustebino Prancūzijos ambasadoriaus Jungtinėse Valstijose Ž.D.Levito pareiškimas. Prancūzų diplomatas pareiškė, jog, S.Huseinui panaudojus cheminius ir biologinius ginklus, iškart pasikeistų Prancūzijos pozicija ir būtų suteikta JAV pajėgoms „tam tikra pagalba“.
Beje, Amerikos karo specialistai pripažįsta, jog karas Irake nebus lengvas pasivaikščiojimas. Baiminamasi, jog S.Huseinas gali panaudoti cheminį ir biologinį ginklus. Teigiama, kad Irakas turi apie 50 nepilotuojamų nedidelių lėktuvų, iš kurių gali būti išbarstytos cheminės ir bakterinės medžiagos.
Dėl karo Irake Europos Sąjunga atšaukė numatytą viršūnių susitikimą Briuselyje, kuriame turėjo dalyvauti ir į Briuselį išvykęs Lietuvos Prezidentas. Manoma, kad ES viršūnių susitikimas įvyks balandžio 16 dieną Graikijos sostinėje Atėnuose, kur ketinama oficialiai pakviesti naujas nares į ES. Tikimasi, jog iki balandžio 16-osios bent jau aktyvioji karinės operacijos dalis baigsis.

Petras KATINAS