Ar verta Lietuvai stoti
į ES?
Artėjant gegužės 10-11-osios
referendumui, XXI amžiaus skaitytojus supažindiname su įvairiais
iškylančiais klausimais, abejonėmis, ar Lietuvai būtų blogiau,
ar geriau būnant Europos Sąjungoje. Pateikiame trumpus klausimus
ir atsakymus, kaip juos suformulavo Europos komitetas prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės.
Kas laukia smulkiųjų ūkininkų
įstojus į ES?
Europos Sąjungos parama yra skirta
visiems žemdirbiams - turintiems ir didelius, ir vidutinius, ir
smulkiuosius ūkius. Nereikia bijoti ES, jog ji nuskriaus smulkiuosius
ūkininkus. Nieko panašaus, ES visiems mokės tiesiogines išmokas
pagal jų turimas žemes, auginamus gyvulius. Smulkieji ūkiai netgi
turės daugiau galimybių gauti pinigų bei kitos paramos.
Mažiausias bendras žemės plotas, kuriam bus galima prašyti ES
paramos, yra 0,3 ha. Auginantieji javus jau kitąmet galės gauti
236 Lt išmokų už kiekvieną hektarą. Išmokos bus mokamos kasmet.
Žemdirbys tik iki gegužės 15 dienos privalės užpildyti specialią
paraišką ir specialiame žemėlapyje nurodyti, kur ir ką yra pasėjęs.
Tą padaryti padės seniūnijų žemėtvarkininkai. Nei smulkieji, nei
stambieji ūkininkai čia neturės sunkumų. Tik labai svarbu, kad
ūkis būtų užregistruota Žemės ūkio bei kaimo verslo registre.
Kitaip paramos gauti nepavyks. Si registracija yra labai paprasta
- tereikia užpildyti tam tikrą formą rajono savivaldybės Žemės
ūkio skyriuje. Ten pat, kur reikia pateikti ir paraišką išmokoms
gauti.
Pinigų nedaug žemės turintiems ūkininkams bus ne tik už pasėlius.
Daugelyje mažų ūkių yra auginamos viena ar kelios karvės. Jų savininkai
paramą gaus už turimas mėsines ir mišrias žindenes karves, aštuonių
ir daugiau mėnesių amžiaus telyčias. Ūkininkui vėlgi tik reikės
kiekvienais metais iki birželio 30 dienos pateikti paraišką dėl
išmokų. Jau 2004 metais už žindenes karves bus mokama 276 Lt,
o įskaitant visas priemokas 455 Lt.
Dar viena labai svarbi smulkiesiems ūkininkams sritis pinigai
už pieną. ES mokės netgi tiems, kurie nuspręs nutraukti pieno
gamybą. Tai nereiškia, kad norintys gauti šią kompensaciją turės
atiduoti savo karvutes, jas būtinai reikės paskersti ar pan. Niekas
iš žmonių neatims jų galvijų. Bus galima juos auginti ir toliau,
tačiau gavusieji kompensacijas iš savo karvių primelžtą pieną
turės suvartoti patys, savo ūkio reikmėms. Šia galimybe galės
pasinaudoti kiekvienas smulkaus pieno ūkio savininkas nuo 55 iki
70 metų amžiaus. Nustojęs pardavinėti pieną rinkai, paramą jis
gaus trejus metus nuo 2004 iki 2006 metų. Už kiekvieną pieninę
karvę (bet ne daugiau kaip už keturias) pirmaisiais metais bus
skiriama 2210 Lt, antraisiais 1795 Lt ir trečiaisiais 1502
Lt. Tai pakankamai dideli pinigai ir didelis pelnas pagyvenusiems
žmonėms už tai, kad jiems net nereikės parduoti savo pieno.
Beje, vyresnio amžiaus ūkininkai gaus paramą ir už tai, jeigu
perleis savo ūkius jaunesniems ūkininkams. Niekas to daryti nevers,
bet norintieji anksčiau pasitraukti į pensiją galės laisvai tą
padaryti ir dar už tai gauti pinigų.
ES lėšos ateina visiems žemdirbiams. Jos yra ne tam, kad išstumtų
smulkiuosius ūkininkus, ne tam, kad apsunkintų ir taip nelengvą
jų gyvenimą. ES su savo pinigais kaip tik padės gauti didesnio
pelno iš savo ūkio, gauti galimybę pagerinti savo ūkį, pertvarkyti
jį taip, kad visi įvairaus amžiaus žemdirbiai galėtų gyventi sočiau,
turtingiau ir lengviau. Kad galėtų didžiuotis ir džiaugtis, jog
gyvena kaime. Kad kaimo žmonės ir jų vaikai turėtų tas pačias
galimybes bei garantijas, kaip ir miestiečiai.
Ką reiškia derybose išsikovotos kvotos? Kur dėsime perprodukciją,
jei viršysime kvotas?
Žemės ūkio produkcijos kvotos - tai pienas, grūdai, pašarai ir
kita produkcija, kurią pagaminęs ar išauginęs ūkininkas gauna
tiesioginę finansinę paramą (greta pajamų už parduotą produkciją).
Tai galima palyginti su garantuotu užsakymu ir garantuotomis pajamomis,
o visa, kas pagaminama ar išauginama daugiau negu pagal kvotą,
ūkininkas realizuoja savo nuožiūra rinkos kainomis. Už virškvotinę
produkciją papildoma parama nėra skiriama.
© 2003 "XXI amžius"