Pirmasis puslapis
Laikas
Krikščionybė šiandien
Katalikų bendruomenėse
Ora et labora
Mums rašo
Darbai
Aktualijos
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Didįjį penktadienį Seime propaguos abortus
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui

Dėl konferencijos Seime rengimo

Balandžio 18 dieną Seimo Konstitucijos salėje numatoma surengti konferenciją “Medikamentinis abortas. Medicininiai aspektai”.
Esame nustebę, kad Didįjį penktadienį Seime rengiamas abortus propaguojantis renginys. Tai vertiname kaip nepagarbą tikintiesiems bei Seimo autoriteto žeminimą. Neigiama Katalikų Bažnyčios nuostata šiuo klausimu Jums turėtų būti žinoma.
Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų komisija nurodo, kad medikamentinis abortas dėl jo atlikimo ypatumų yra net mažiau saugus, jis sukelia didesnę riziką moters sveikatai, daugiau depresijų ir savižudybių nei mechaninis abortas.

Šventasis Sostas ir Lietuva: pasakojimas tęsiasi

(Pabaiga. Pradžia Nr. 19, 21, 25, 27, 29)

Kovo 4 dieną Vilniaus universitete vyko mokslinė konferencija, skirta Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto diplomatinių santykių 80-mečiui bei pirmojo konkordato tarp Lietuvos ir Vatikano 75-mečiui paminėti.
Filosofas Vytautas Ališauskas, „Naujojo židinio-Aidų“ žurnalo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, tam tikru būdu apibendrino konferencijoje pateiktus istorinius faktus. Apžvelgęs Bažnyčios ir valstybės santykių sampratos raidą nuo Renesanso iki mūsų laikų, V.Ališauskas svarstė, kaip Bažnyčios požiūris į valstybę, ir atvirkščiai, atsispindėjo 2000 metais pasirašytose Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartyse.

Prisikėlimo bažnyčios likimas, užstrigęs prie dvasinio tautos atgimimo slenksčio

Svečiai apžvalgos aikštelėje ant paminklinės Prisikėlimo bažnyčios stogo

„Šventovės pirmiausia iškyla sielose, žmogaus dvasios erdvėje. Tik tada – kaip sieloje švytinčio išsipildymo atspindys – šventovė tampa realybe išoriniame pasaulyje“, - rašė poetas ir rašytojas Robertas Keturakis. Buvo laikai, kai Kaune, laikinojoje sostinėje, paminklinės Prisikėlimo bažnyčios statybą visa tauta suvokė kaip jų laisvos dvasios ženklą, reikšmingą Lietuvos nepriklausomybės simbolį, į kurį sudėjo visas savo viltis ir tikėjimą šviesia tautos ateitimi. Šių dienų vis sparčiau modernėjančiame pasaulyje laisvės siekis yra įgavęs kitą prasmę. Objektyvi visuotinės laisvės idilija virto subjektyvios, asmeninės laisvės išraiška. Gal todėl šiandien vis dažniau esame pavergiami laikinumo, dažniau pamirštame amžinąsias tiesas, reikšmingas ne tik kiekvieno asmens išlikimui, bet ir visos tautos išlikimui. Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia vis dar laukia savo prisikėlimo, laukia sąmoningo mūsų pabudimo, atsigręžimo į dvasinį savo tautos turinį, be kurio griūva kiekvienos valstybės pamatai. Arkivysk. Sigito Tamkevičiaus teigimu, „laukdami Prisikėlimo šventovės atstatymo, mes laukiam visos Lietuvos prisikėlimo. Bažnyčia yra tautos simbolis, todėl jos atstatymo darbai irgi yra simboliški, ji auga taip, kaip auga visa Lietuva. Šio augimo proceso pabaiga bus tokia, kokia bus visos Lietuvos prisikėlimo pabaiga. Daugiau vilčių, kad būsime laisvi, orūs ir prisikelsime Europos valstybių šeimoje“.

Gegužės 10-11-ąją – referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES
Šalia Europon grįžtančios Lietuvos – įbauginta Baltarusija

Kai Europos komiteto generalinis direktorius Petras Auštrevičius baigė pokalbį su Vilniuje vykusiame seminare dalyvavusiais Baltarusijos žurnalistais, Svetlana Martovskaja, laikraščio “Svobodnije novosti” apžvalgininkė, negalėjo suvaldyti savo emocijų. “Jus, lietuvius, reikėtų bent trims paroms į Baltarusiją išsiųsti, tuomet suprastumėte, kas yra tikros problemos”, – kartojo ne vieną dešimtmetį Baltarusijos spaudoje dirbanti moteris. Išgirdusi, kad Lietuvos žmonėms bene labiausiai rūpi, ar iš ES jie gaus pakankamai pinigų, žurnalistė siūlė aplankyti Baltarusijos kolūkius “Iljičiaus priesakai” arba “Lenino kelias” ir pasižiūrėti, kaip vargsta vos už kelių dešimčių kilometrų nuo Lietuvos gyvenantys žmonės. Prezidento Aleksandro Lukašenkos teiginių apie neva klestinčius kolūkius Svetlana net nepanoro komentuoti.

Ar verta Lietuvai stoti į ES?

Artėjant gegužės 10-11-osios referendumui, „XXI amžiaus“ skaitytojus supažindiname su įvairiais iškylančiais klausimais, abejonėmis, ar Lietuvai būtų blogiau, ar geriau būnant Europos Sąjungoje. Pateikiame trumpus klausimus ir atsakymus, kaip juos suformulavo Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Europos Sąjungos negalima lyginti su Sovietų sąjunga

Lietuvoje šiandien vis dar egzistuoja nemažai baimių dėl Europos Sąjungos. Artėjant gegužės 10–11 dienų referendumui dėl narystės ES, kiekvienas turėtų atsakyti į klausimus, kas yra Europos Sąjunga bei kaip ji veikia.
Dažniausiai baimės gimsta iš nežinojimo. Todėl svarbiausia pareiga kiekvieno žmogaus, kuris domisi ES bei žino, kaip šiandien gyvena danai, prancūzai, belgai ar kiti europiečiai, prieš penkiasdešimt metų nusprendę įsteigti Europos Bendriją, yra savo žiniomis pasidalyti su kitais.