Europos Sąjungos negalima
lyginti su Sovietų sąjunga
Lietuvoje šiandien vis dar egzistuoja
nemažai baimių dėl Europos Sąjungos. Artėjant gegužės 1011 dienų
referendumui dėl narystės ES, kiekvienas turėtų atsakyti į klausimus,
kas yra Europos Sąjunga bei kaip ji veikia.
Dažniausiai baimės gimsta iš nežinojimo. Todėl svarbiausia pareiga
kiekvieno žmogaus, kuris domisi ES bei žino, kaip šiandien gyvena
danai, prancūzai, belgai ar kiti europiečiai, prieš penkiasdešimt
metų nusprendę įsteigti Europos Bendriją, yra savo žiniomis pasidalyti
su kitais.
Žmonės dažnai klausia: buvome vienoje Sąjungoje, kodėl einame
į kitą? Nenuostabu, jog kai kas Europos Sąjungą lygina su Sovietų
Sąjunga. Tokia mūsų patirtis. Tačiau toks palyginimas yra klaidingas.
ES kūrėsi visai kitomis istorinėmis aplinkybėmis. Europos vienijimąsi
veikė ir veikia visai kiti veiksniai - laisvas apsisprendimas,
bendros veiklos nauda, solidarumas. Gi Sovietų Sąjunga perėmė
imperinės Rusijos tradicijas. Ji buvo kuriama jėgos pagalba. Perversmai
ir teroras buvo sovietinės valdžios pagalbininkai.
ES atsirado tam, kad Europoje būtų taika, o tautos ieškotų sutarimo.
Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos valstybės suprato, jog
kai kurias problemas galima ir reikia spręsti tik bendrai. Taip
susitarimo pagrindu gimė Europos bendrijos, vėliau peraugusios
į ES.
Sovietų Sąjungą kūrė viena komunistų partija, pažiūrų įvairovė
buvo draudžiama. Tuo tarpu ES veikia remdamasi demokratiniais
principais. Pagrindinės bendrijos vertybės - tautų laisvė, valstybių
ir piliečių lygybė bei pagarba žmogaus teisėms. Sovietų Sąjungoje
valdymas buvo centralizuotas, o sąjunginės respublikos turėjo
vykdyti Maskvos nurodymus. ES yra priešingai. Briuselio negalima
lyginti su Maskva. ES valstybės narės pačios sprendžia, kuriose
srityse bendradarbiauti daugiau, o kuriose tvarkytis savarankiškai.
Net jei valstybės susitaria tam tikrus klausimus spręsti drauge,
visos dalyvauja sprendimo priėmime. Taigi nereikia baimintis,
jog sprendimai bus priimami be Lietuvos.
Sovietų Sąjungoje buvo privalu kalbėti rusų kalba. Europos Sąjungoje
kalbama savo nacionalinėmis kalbomis. Valstybių narių kalbos yra
oficialios ES kalbos. Lietuvai tapus ES nare, visi bendrijos teisės
aktai turės būti verčiami ir į lietuvių kalbą. Kiekvienas žmogus
į ES institucijas gali kreiptis savo kalba. Taigi ir kiekvienas
lietuvis savo interesus Briuselyje galės ginti gimtąja kalba.
Pagaliau pagrindinis ES rūpestis - visų Europos piliečių saugumas
ir gerovė, aukštesni kiekvieno žmogaus gyvenimo standartai. Sovietų
Sąjunga tik deklaravo socialinę lygybę, tačiau nekūrė gerovės
žmonėms. Sovietų Sąjungoje buvo įvestas rublis ir panaikintos
nacionalinės valiutos. Tuo tarpu ES kiekviena valstybė gali rinktis,
ar stoti jai į pinigų sąjungą, ar ne. Kai ateis laikas, Lietuva
turės apsispręsti, ar ji nori išlaikyti litą, ar įsivesti eurą.
Sunku įsivaizduoti, jog kuri nors iš sąjunginių respublikų būtų
galėjusi išstoti iš Sovietų Sąjungos. O ES tokia galimybė yra.
Nors sutartyse išstojimo procedūra neaptarta, kiekviena valstybė
gali nutraukti ES sutartį, kaip ir bet kokią kitą tarptautinę
sutartį. Šia galimybe prieš dvidešimt metų pasinaudojo Grenlandijos
(ši autonomiją turinti sala priklauso Danijai) gyventojai. Šiuo
metu svarstomame ES Konstitucinės sutarties projekte išstojimo
procedūra turėtų būti įtvirtinta ir formaliai.
Taigi dar kartą paklauskime savęs, ar galima ES lyginti su Sovietų
Sąjunga? Tikriausiai ne. ES yra vienintelė tokio tipo tarptautinė
organizacija, vienijanti valstybes, tautas ir piliečius bei veikianti
valstybių susitarimo pagrindu. Tai lygių valstybių sąjunga, užtikrinanti
taiką, saugumą ir gerovę Europoje.
Vytenis ANDRIUKAITIS,
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas
© 2003 "XXI amžius"