XXI amžius

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Žvirgždaičiai. Kovo 15-ąją čia į amžinojo poilsio vietą kapinėse palydėta pirmoji Lietuvos lakūnė Antanina Liorentaitė, kuri buvo gimusi 1906 m. lapkričio 11 d., o mirė šiemet vasario 4-ąją Čikagoje (JAV). Urna su lakūnės pelenais pirmiausia palydėta iš jos tėviškės, kur stovi tvirtas ąžuolas, menantis velionės vaikystę. Paskui šv. Mišias Žvirgždaičių bažnyčioje aukojo Paluobių klebonas kun. Antanas Mickevičius. Kapinėse žodį tarė velionės bičiulis lakūnas Viktoras Ašmenskas, rajono jaunųjų sklandytojų būrelio vadovas Antanas Unikauskas. Pirmoji lakūnė palaidota šalia tėvo ir sesers.

Marijampolės dekanate

Šunskai. Čia atidarytas Suvalkijos pensionato naujasis korpusas, kuriame gyvena 185 žmonės, turintys protinę negalią. Prieš penkerius metus buvo švenčiamos įkurtuvės pirmajame korpuse, o šįkart, po vienuolikos metų statybos, atidarytas antrasis. Į atidarymo iškilmes atvyko Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, kancleris mons. Juozas Pečiukonis, sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo narys Algis Rimas, Marijampolės apskrities viršininkas Albinas Mitrulevičius. Vyskupas R.Norvila džiaugėsi matydamas, jog valdžia rūpinasi tais žmonėmis, kurie negali patys savimi pasirūpinti. Toks pavyzdys mus ugdo ir auklėja, moko kurti gėrį savo aplinkoje. Pensionato direktorė Marija Slavinskienė sakė, kad 7,5 mln. litų kainavęs statinys atitinka pasaulio standartus.

Vilkaviškio dekanate

Alvitas. Pagrindinėje mokykloje vyko Gavėnios renginys „Sukurkime namus savo širdyje“, kuriame klebonas kun. Vytautas Kajokas pakvietė dalyvauti Vilkaviškio vyskupijos palaimintojo J.Matulaičio kunigų seminarijos klierikus. Šeši seminaristai mokiniams vedė dvasios gaivinimo pamokas, kalbėjosi su jais apie gyvenimo prasmę, savęs ugdymą, papasakojo apie mokslą seminarijoje, kasdienybę. Klierikai žavėjosi moksleivių menine išmone – giesmėmis, eilėmis ir dainomis. Mokinius parengė ir kartu programoje dalyvavo mokytojos Ina Kirvelaitienė bei Rasa Arlauskienė. Svečiai susirinkusiesiems suvaidino vaizdelį apie gyvenimo prasmę. Pasibaigus renginiui, po susikaupimo ir rimties reikalavusios programos mokiniai dar nesiskirstė, o bendravo, aptarė tai, ką pamatė. Tai rodė, kad vaikų širdis pasiekė dvasingi žodžiai ir visa tai, ką jie pamatė, patiko. O klierikai aplankė muziejų, domėjosi krašto šviesuoliais, etnografiniais eksponatais, mokyklos aplinka. Įsitikinta, jog čia orientuojamasi ne į pramoginius, o į gėrį žadinančius dalykus.

R.B.