Gyvenkite kaip dera Kristaus išpažinėjams
Kaišiadorių vyskupo velykinis žodis – sveikinimas vyskupijos tikintiesiems

Šlovė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai. (1 Pt 1, 5)
Mieli broliai ir seserys,
šį šventą rytą sveikiname vieni kitus ir linkime linksmų šventų Velykų. Atrodytų, toks linkėjimas ne visai linksmas, kuomet iš laikraščių bei televizijos ekranų į mus prabyla žmonių kančia ir neviltis – karas arba kaip iš gausybės rago pratrūksta visokių aiškiaregių siūlomi sumaištį keliantys greitos sėkmės receptai. Tačiau šį rytą mes teisingai darome, linkėdami vieni kitiems džiaugsmo, nes šiandien žvelgiame į Prisikėlusįjį ir tikime, kad Jame visi vargai išsisprendžia ir visos viltys išsipildo. Jis vienintelis garantuoja mums, Jį tikintiems, nesibaigiančią laimę ir džiaugsmą, Jis vienintelis suteikia viltį…
Didįjį ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį Bažnyčia kvietė mus prisiminti, kad nuodėmė yra reali ir gali būti atpirkta tik per Viešpaties kančią, taip pat mums kalbėjo ir apie tai, kad Dievas mus labai myli, kad dėl mūsų išganymo paaukojo savo Sūnų. Šią mintį vienas krikščionių teologas yra nusakęs taip: „Krikščionybė yra neapsakomas džiaugsmas, nes žada amžiną, nenykstančią viltį ir garbę. Tačiau prasideda ji ne džiaugsme, o kančioje. Tiems, kurie mėgina greitai pasiekti džiaugsmą, aplenkdami kančią, nieko gero neišeina“. Taigi jei norime pasiekti su Jėzumi Velykų rytą, suteikiantį mums nenykstančią viltį ir garbę, turime dalyvauti ir Jo išganomajame darbe, kurį prasmingai atskleidžia Didžiosios savaitės liturgija.
Tikiuosi, kad Didžiąją savaitę radote laiko tylai ir maldai, kad atidžiai įsiklausėte į Evangelijoje užrašytus Kristaus kančios pasakojimus, kad pagarbinote kryžių. Šiandien, švęsdami mūsų atpirkimo didįjį slėpinį - prisikėlimą iš nuodėmės vergijos, prisiminkime, kokia didžiulė šio atpirkimo kaina. Suvokime, kaip karštai Dievas mus myli ir kviečia žengti kartu su Juo, kad mūsų širdys būtų paliestos ir gyvenimai perkeisti. Tiesa, mes tikriausiai negalėsime sustabdyti karo ar pagelbėti daugeliui mūsų brolių ir sesių, esančių klaidoje ar kasdieniame varge, tačiau mes galime ir privalome liudyti ir skleisti Dievo meilę, kad ir kur būtume – darbe, šeimoje, visuomenėje. Prašau, gyvenkite taip, kaip dera Kristaus išpažinėjams - Jo kančia, mirtimi ir prisikėlimu išlaisvintiems iš nuodėmės ir mirties vergijos, atgimdytiems gyvai vilčiai. Tikiu, kad taip gyvendami ir elgdamiesi sugebėsime asmeninius, o ir pasaulio vargus bei kančią pakelti, į viską žvelgdami su gyva Prisikėlimo tiesa širdyje.
Vieną kartą Dievo Meilė jau pakeitė pasaulį. Todėl šiandien, linkėdami vienas kitam linksmų šventų Velykų, džiaugsmingai šlovinkime Viešpatį, nes Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių Jis mus yra atgimdęs gyvai vilčiai.
Linksmų ir Dievo malonėmis gausių šv. Velykų!

Vyskupas Juozapas MATULAITIS

Kitų vyskupų sveikinimus spausdinsime kitame laikraščio numeryje.

© 2003 "XXI amžius"