Velykos ir jų atskaitos 
                taškas  Kristaus Prisikėlimas
               Tūlo piliečio paklausus, kas 
                yra Velykos, daugelis atsakytų, kad tai yra pavasario ir margučių 
                marginimo šventė. Bet ar daugelis žinotų, kad Velykos krikščionių 
                religijoje visų pirma yra Kristaus prisikėlimo šventė, Prisikėlimo, 
                kuris pakeitė visą žmonijos istoriją? Tuo tarpu, jeigu uolaus, 
                ne tik tradiciškai save krikščionimi laikančio tikinčiojo ar teologo 
                paklaustume, kokia yra pagrindinė Naujojo Testamento mintis, jis 
                tikriausiai nedvejodamas atsakytų, kad tai  Velykos ir žmonių 
                išganymas per Jėzaus Kristaus mirtį ir prisikėlimą. Reikėtų pasakyti, 
                kad šis Išganymo įvykis yra galimas tik todėl, kad Jėzus yra Dievo 
                sūnus, kurio asmens tapatybė žingsnis po žingsnio buvo atskleidžiama 
                jo mokinių kaip būsimų įvykių ir visa ko pagrindas. Žemiškoji 
                Jėzaus veikla skleidėsi istorinėmis aplinkybėmis, tuo tarpu Prisikėlimo 
                faktas pakėlė Jį į transcendencijos lygmenį, už kurio  tik dieviškosios 
                išminties paslaptis. 
                Galime sakyti, kad Jėzaus prisikėlimas išprovokavo tikrąjį mokinių 
                tikėjimą, dėl kurio buvo imta skirtingai traktuoti jų patirtį 
                prieš Kristaus prisikėlimą, tai yra prieš Velykų įvykius, ir po 
                Prisikėlimo, tai yra po Velykų įvykių. Prieš prisikėlimą mokiniai 
                dar nebuvo suvokę tikrosios savo mokytojo darbų esmės. Apimti 
                žemiškos mesijinės vilties šiame pasaulyje, jie buvo lėti patikėti, 
                kad Jėzus  tai daugiau negu eschatologinis pranašas. Mokiniai 
                turėjo nuomonę, nuojautą, idėją apie šį žmogų, kuris skelbėsi 
                esąs Dievo sūnus, bet tikrosios Jo kalbų esmės jie nesuprato ir 
                manė Jėzų esant išgelbėtoju, daugiau politinės Izraelio karalystės 
                viešpatavimo atkūrimo skelbėju. Gėdinga Jėzaus mirtis ant kryžiaus 
                mokiniams buvo tikra katastrofa. Tai galutinai sugriovė jų tikėjimą, 
                kad Jėzus yra Dievo siųstas, ir mokiniai išsilakstė. Sekminių 
                dieną, atsiuntus mokiniams Šventąją Dvasią, jų sąmonėje įvyko 
                perversmas. Jėzus, kaip rašoma Evangelijoje pagal Morkų, pirmiausia 
                pasirodęs Marijai Magdalietei, o paskui ir visiems vienuolikai, 
                šios patirties dėka tapo mokinių tikėjimo objektu. Žinia, kad 
                Dievas prikėlė iš numirusių nukryžiuotąjį, vėl juos surinko ir 
                suteikė jėgų naujai pažvelgti į Jėzaus mokymą, naujai veikti ir 
                steigti naujas bendruomenes. Galime sakyti, kad Prisikėlimo dėka 
                gimė krikščionybė, nes jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias 
                mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas (1 Kor 15,14).
                Prisikėlimas savo turiniu ir esme yra tikėjimo paslaptis ir svarbiausias 
                Kristų liudijantis stebuklas, kurio dėka Jėzus yra Kristus. Prisikėlimo 
                dėka mokiniai žemiškajame Jėzuje įžvelgė Dievo atsiskleidimą, 
                Jo valios ir pozicijos apsireiškimą, jie suvokė visų laikų nekintamą 
                maksimą, kad Jėzus yra pateptasis Mesijas ir Viešpats. Jei Kristus 
                nebūtų prisikėlęs, jis būtų niekuo neišsiskyręs iš kitų to meto 
                religinių genijų, nebūtų atsiskleidęs Jo, kaip Mesijo, faktas 
                ir Geroji naujiena nebūtų mūsų pasiekusi, nebūtų įvykęs išganymo 
                istorijos perversmas. Velykinė mokinių patirtis išprovokavo patį 
                kristologinį svarstymą, nes jei mokiniai nebūtų patikėję, kad 
                Jėzus prisikėlė, tai nebūtų evangelinio palikimo ir kerigmos, 
                ant kurios pagrindo statomas visas Bažnyčios mokymas, nebūtų tolesnio 
                Jėzaus Kristaus mokymo tęstinumo. 
                Nors Kristaus Prisikėlimas yra istorinis įvykis, liudijantis tuščią 
                prisikėlusiojo kapą bei erdvėje ir laike vykusius Jėzaus Kristaus 
                pasirodymus, tačiau jis visuomet liks už žemiškojo pasaulio ribų 
                ir niekada nebus žmogaus tyrimo išvadų rezultatas. Kita vertus, 
                Kristus nėra neapibrėžta idėja ar galia. Jis yra konkretus nukryžiuotas 
                mesijas, kuris savo kančia ant kryžiaus paslaptingu būdu išlaisvino 
                žmoniją iš nuodėmės, o Prisikėlimu atvėrė kelią į naują gyvenimą. 
                Sutaikęs žmoniją su Dievu, Jis gyvena širdyse visų tikinčiųjų, 
                kurie kiekvienų liturginių metų laikotarpiu, simboliniu būdu perkeisdami 
                Kristaus gyvenimo tiesas, laukia Jo Prisikėlimo tam, kad įsitrauktų 
                į atperkamąją Kristaus auką ir velykinę Jo Prisikėlimo paslaptį. 
                Tad būkime verti Jėzaus Kristaus aukos, kad, Didžiąją savaitę 
                pagerbę Jo kančią, išaušus saulėtam Velykų rytui galėtume džiaugsmingai 
                išreikšti prisikėlimo ir naujo atgimimo Kristuje viltį.
              Lina KLUSAITĖ
              © 2003 "XXI amžius"