Įkurtuvės Lietuvių kalbos
institute
|
Įkurtuvių proga simbolinis raktas įteikiamas
Lietuvių kalbos instituto direktoriui Giedriui Subačiui
(dešinėje)
Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka
|
Lietuvių kalba yra viena seniausių
indoeuropiečių kalbų grupėje. Ji geriausiai išlaikė senąjį garsyną
ir daugelį morfologinių ypatybių, pasižymi žodžių darybos priemonių
gausumu. Seniausioji leksikos dalis paveldėta iš indoeuropiečių
prokalbės. Netenka stebėtis, kad lietuvių kalba dėstoma Rusijos,
Lenkijos, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir kitų šalių
universitetuose, ja domisi žymiausi pasaulio lingvistai. Literatūrinė
lietuvių kalba pradėjo formuotis XVI a. viduryje. Jos pradininku
laikomas Martynas Mažvydas. Normintojai - Danielius Kleinas, Mikalojus
Daukša, Konstantinas Sirvydas ir kt. Tobulintojai - Jonas Jablonskis,
Kazimieras Būga, Juozas Balčikonis ir kt.
1941 metais buvo įsteigtas Lietuvių kalbos institutas. Po karo
šis institutas sujungtas su Lietuvių literatūros institutu. Atkūrus
Lietuvos nepriklausomybę, šie institutai vėl tapo savarankiški.
Pats didžiausias instituto darbas yra Lietuvių kalbos žodynas.
Žodyno kartotekoje priskaičiuojama keli milijonai žodžių kortelių.
Dialektologijos kartotekoje tarmių pavyzdžiai skaičiuojami šimtais
tūkstančių. Vietovardžių ir asmenvardžių sukaupta per milijoną.
Šiems neįkainojamą vertę turintiems turtams saugoti inžinieriaus
Petro Vileišio rūpesčiu pastatyti rūmai Antakalnio gatvės pradžioje
darėsi ankšti ir nepritaikyti. Todėl prieš dešimtmetį buvo padėtas
kertinis akmuo, kuris reiškė naujojo pastato statybos pradžią.
Balandžio 10 dieną buvo oficialiai švenčiamos Lietuvių kalbos
instituto įkurtuvės naujajame, erdviame, moderniame pastate (architektas
Arūnas Paslaitis). Šventėje dalyvavo premjeras Algirdas Brazauskas,
Seimo nariai, kitų Mokslo akademijos institutų direktoriai, Lietuvoje
veikiančių užsienio šalių ambasadų atstovai. Daug gražių linkėjimų
išgirdo Lietuvių kalbos instituto direktorius Giedrius Subačius,
pavaduotoja Jolanta Zabarskaitė, bendradarbiai. Dažnas kalbėtojas
primindavo, jog, įstojus į Europos Sąjungą, lietuvių kalbos puoselėjimui
atsivers dar didesnės perspektyvos. Europos Sąjungos tautų šeimoje
skatinama kalbų raida. Antai Liuksemburgo, Sardinijos salos kalbos,
anksčiau turėjusios tarmių statusą, dabar tapo oficialiomis kalbomis,
jomis vyksta radijo ir televizijos transliacijos.
Vaikštome po naujuosius Lietuvių kalbos instituto rūmus. Pro kiekvieną
langą atsiveria nuostabūs vaizdai: greitai srovenanti Neris, Šv.
Petro ir Povilo bažnyčia. Naujieji rūmai prigludę prie senųjų
Vileišių rūmų.
Instituto direktoriaus G.Subačiaus pakviesti, svečiai pasklido
po patalpas. Bene didžiausio dėmesio susilaukė Lietuvių kalbos
ekspozicijų erdvė, įrengta pagal naujausias technologijas. Čia
vyks specialistų (mokytojų, lingvistų) mokymas, veiks Jaunųjų
filologų mokykla, Kalbos bendruomenės laboratorija, Knygų ir knygių
klubas, Informacijos centras, Mobili diskusijų erdvė, Lituanistinė
skaitykla. Vaikai kviečiami į kompiuterinį žaidimą Raidžių loto.
Instituto direktorius G.Subačius patikino, kad bus tęsiami seniai
pradėti darbai ir imamasi naujų. Linkime kuo geriausios sėkmės
ir Dievo palaimos visiems, kurie darbuosis po naujuoju Lietuvių
kalbos instituto stogu.
Aldona KAČERAUSKIENĖ
© 2003 "XXI amžius"