Atnaujintas 2003 m. balandžio 30 d.
Nr.33
(1137)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Susitikimai
Nuomonės
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Atmintis
Darbai
Žvilgsnis
Literatūra
Aktualijos
Pasaulis
Kryžkelės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Įkurtuvės Lietuvių kalbos institute

Įkurtuvių proga simbolinis raktas įteikiamas Lietuvių kalbos instituto direktoriui Giedriui Subačiui (dešinėje)

Lietuvių kalba yra viena seniausių indoeuropiečių kalbų grupėje. Ji geriausiai išlaikė senąjį garsyną ir daugelį morfologinių ypatybių, pasižymi žodžių darybos priemonių gausumu. Seniausioji leksikos dalis paveldėta iš indoeuropiečių prokalbės. Netenka stebėtis, kad lietuvių kalba dėstoma Rusijos, Lenkijos, JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Japonijos ir kitų šalių universitetuose, ja domisi žymiausi pasaulio lingvistai. Literatūrinė lietuvių kalba pradėjo formuotis XVI a. viduryje. Jos pradininku laikomas Martynas Mažvydas. Normintojai - Danielius Kleinas, Mikalojus Daukša, Konstantinas Sirvydas ir kt. Tobulintojai - Jonas Jablonskis, Kazimieras Būga, Juozas Balčikonis ir kt.


Diena su M.K.Čiurlioniu

Jau penkti metai M.K.Čiurlionio draugijos Kauno skyrius, Kauno M.K.Čiurlionio muziejus ir Kauno filharmonija kviečia moksleivius, visą jaunimą ir miesto visuomenę prisiminti ir iš naujo pažinti šį neeilinio talento menininką, jo įvairialypę kūrybą. Kauno filharmonijoje vykusioje popietėje “Diena su M.K.Čiurlioniu”, dalyvavo M.K.Čiurlionio vaikaitė, Kauno dailės gimnazijos direktorė, skulptorė Dalia Palukaitienė, muzikologė Jūratė Karbauskienė, pianistas Rimvydas Kruopis ir visų M.K.Čiurlionio valandų “darbininkė” – kaip ji pati save pavadino – aktorė Rūta Staliliūnaitė.
Aktorė paragino susirinkusį jaunimą šią valandą, kiek leis protas, intelektas, širdis ir jausmai, kiek bus jėgų, noro ir pastangų, pabandyti aprėpti M.K.Čiurlionį kaip kompozitorių, tapytoją, dailininką ir žodžio meistrą. Tas trečiasis M.K.Čiurlionio talentas turbūt mums yra mažiausiai žinomas. “Jei mes būtume anksčiau žinoję, kad M.K. Čiurlionis bandė plunksną... Žinotume ir tai, kad jo literatūriniai bandymai turi teisę gyventi kurioje nors lietuvių literatūros kertelėje. Bet mes to nežinojome”,- apgailestavo aktorė R.Staliliūnaitė ir stengėsi kiek įmanoma per tokį ribotą renginio laiką atversti mums paliktus literatūrinius M.K.Čiurlionio puslapius.


„Gyvuok, mūs tėvyne“

Mokslų akademijos mišrus choras (vadovas Vytautas Versevičius, koncertmeisterė Jolita Taučaitė) dažnai paįvairina Vilniuje vykstančius renginius, atstovauja Lietuvos muzikinei kultūrai užsienyje. Dažnai sekmadienį choristai pasiekia tolimus tėvynės užkampius, gieda ir dainuoja provincijos žmonėms.
Balandžio 6 dieną šis choras per šv. Mišias giedojo Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Pasibaigus pamaldoms surengė pasaulietinių dainų koncertą. Tą pačią dieną dar suspėta pagiedoti per Sumą Vidiškių Švč. Trejybės bažnyčioje; po pamaldų koncertuota neišskubėjusiems namo vidiškiečiams.


Vytautui Landsbergiui ir Juozui Balčikoniui – Vilniaus dailės akademijos garbės daktarų vardai

Naujieji VDA garbės daktarai profesoriai Juozas Balčikonis ir Vytautas Landsbergis

Iškilmingame 210 metų jubiliejui skirtame Vilniaus dailės akademijos (VDA) Senato posėdyje Rotušėje už mokslinę, kultūrinę, meninę ir visuomeninę veiklą garbės daktarų vardai suteikti profesoriui Vytautui Landsbergiui ir vienam garsiausių Lietuvos dailininkų tekstilininkui profesoriui Juozui Balčikoniui.
V. Landsbergis pasaulio kultūrinei bendruomenei yra žinomas ne tik kaip politikos ir visuomenės veikėjas, bet ir kaip meno, muzikos, kultūros istorikas, publikavęs daugybę knygų ir straipsnių, kuriuose daugiausia gvildenama dailininko ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba. Taip pat itin svarbi profesoriaus iniciatyva prisidedant prie lietuvių menininkų Jurgio Mačiūno, Viliaus Orvido darbų skleidimo.