XXI amžius

Atsipalaidavimo kaina

Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Igoriu Ivanovu. Pastarasis pareiškė esąs patenkintas Kaliningrado tranzito problemos sprendimu, tam pritarė ir Europos Sąjunga. Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat žadėjo, jog po sėkmingo Kaliningrado tranzito klausimo sprendimo susidaro galimybė Rusijos Valstybės Dūmai ratifikuoti 1997 metais pasirašytą Rusijos ir Lietuvos valstybinės sienos sutartį. Taip pat pažadėta, kad bus užbaigti ir readmisijos sutarties teisinio derinimo formalumai, o juos suderinus, sutartį bus galima pasirašyti. Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnai akcentavo, kad readmisijos sutarties su Lietuva pasirašymas bus pirmasis tokio pobūdžio Rusijos pasirašytas tarptautinis dokumentas.
Kaip žinoma, balandžio mėnesį Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų taryba galutinai patvirtino Rusijos piliečių tranzito į Kaliningrado sritį ir jos reglamentą. Rusijos ir ES vadovai taip pat sutarė, jog nuo šių metų liepos 1 dienos tranzitu per Lietuvą vykstantys Rusijos piliečiai turės vadinamuosius supaprastintus kelionių dokumentus. Rusijos diplomatai, žadėdami ratifikuoti Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos ir pasirašyti readmisijos sutartis, sudaro vaizdą, jog Maskva daro vos ne nuolaidas Lietuvai. Tačiau dar pernai bendrame Europos Sąjungos ir Rusijos komunikate Rusija įsipareigojo pasirašyti su Lietuva šias sutartis. Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Valionis gana optimistiškai vertino derybas su Rusijos diplomatais, tačiau buvo aiškiai juntama, jog ministrui kelia tam tikrų abejonių Rusijos pažadai. Ypač dėl sutarčių ratifikavimo Valstybės Dūmoje. Žinant Dūmos sudėtį, kurioje vyrauja komunistai, žirinovskininkai bei visokio plauko imperininkai, iš tokio parlamento galima laukti visko. Tuo labiau kad Rusijos prezidento specialusis atstovas Kaliningrado sričiai D.Rogozinas pernai vos nesimušė į krūtinę, jog valstybės sienos sutartis bus pasirašyta dar iki metų pabaigos. Kita vertus, žinant ir akivaizdžiai matant Rusijos spaudimą Lietuvai, netgi šantažą, tikėti Rusijos užsienio reikalų ministro pažadais galima itin rezervuotai ir labai sunku prognozuoti, ko galima laukti iš Maskvos ateityje. Beje, tarptautines sutartis, ypač su kaimyninėmis valstybėmis, išsprūdusiomis iš Rusijos glėbio, Maskva dažnai interpretuoja gana savotiškai arba paprasčiausiai jų nevykdo.
Tiesa, šį kartą Rusijos spaudimas Lietuvai gali kiek sumažėti. Juk šiaip ar taip, pasirašius Atėnuose Lietuvos stojimo į ES sutartį, Maskvai reikės skaitytis su Europos Sąjunga. Nors, tiesą sakant, tie „supaprastinti“ kelionių dokumentai nėra geriausia išeitis. Būtų buvę kur kas paprasčiau įvesti normalų vizų režimą. Tačiau akivaizdu, kad Europos Sąjunga, irgi neatlaikiusi Maskvos spaudimo, padarė jai apčiuopiamų nuolaidų. Gerai nors tiek, kad ES vadovai teigia, jog tokia Rusijos piliečių tranzito per Lietuvos teritoriją tvarka nesukliudys Lietuvai prisijungti prie Šengeno erdvės. Šengeno sutartimi ją pasirašiusios valstybės panaikino tarpusavio sienų kontrolę, tačiau sutartyje numatyta, jog turi būti patikimai saugojamos ir kontroliuojamos išorinės ES sienos. Aišku, jog ir ateityje susilauksime iš Rusijos įvairiausių netikėtumų. Nebent jie sumažės Lietuvai tapus visateise ES ir NATO nare.
Tačiau jau visai netrukus Lietuvos laukia labai rimtas išbandymas - tautos referendumas dėl narystės ES. Nepaisant to, kad skelbiami apklausų duomenys rodo, jog daugiau negu 66 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už narystę ES, tačiau džiūgauti iš anksto pernelyg nederėtų. Kas atsitiks, jeigu balsuoti ateis mažiau nei 50 proc. rinkėjų? Na, o tikėti apklausų duomenimis - gana rizikingas užsiėmimas. Juk neseniai prieš analogišką referendumą Vengrijoje irgi buvo prognozuojama, jog ateis balsuoti 60 proc. rinkėjų. O atėjo vos 45 proc. Tiesa, Vengrijos valdžia iš anksto jautė tokią galimybę, todėl ir priėmė atitinkamą referendumo įstatymą, tad toks mažas rinkėjų aktyvumas netapo tragedija Vengrijai. Be to, Vengrija referendumo tikslams išaiškinti skyrė kelis kartus daugiau lėšų nei Lietuva. Todėl Prezidento pareiškimas, jog balandžio 16-oji, kai Atėnuose buvo pasirašyta stojimo į ES sutartis, greitai bus minima taip pat kaip Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji, aiškiai per ankstyvas. Viską lems gegužės 10-11 dienos. Jau garsiai kalbama, kad nėra reikalo gaišti laiko ateinant balsuoti, nes viską esą jau padarė valdžia, balandžio 16 dieną pasirašydama stojimo į ES sutartį.
Kita vertus, visuomenėje tiesiog geometrine progresija didėja nepasitenkinimas ir nusivylimas valdžia. Kartais atrodo, jog ta valdžia, demonstruodama savo aroganciją, nesiskaitymą su visuomenės nuomone, susmulkmenėjimą ir panašius dalykus, taip elgiasi siekdama dar labiau skatinti piliečių nusivylimą ir pasyvumą. Labai keistai sutampa referendumo išvakarėse sukeltas žemdirbių, tiksliau sakant, jais apsiskelbusių asmenų protesto akcijos. Reikalaujama papildomų milijonų, o socialdemokratų valdžia juos duoda. Aišku, kitų visuomenės grupių sąskaita. Kaip pažymėjo Laisvosios rinkos instituto ekspertė R.Vainienė, šio kiauro maišo niekada neužpildysi, o nemažai apsukruolių, protesto akcijų organizatorių ir jų dalyvių, tai pavertė politika, netgi savotišku verslu. Juk demonstruoti ir mosuoti šakėmis kur kas lengviau ir naudingiau nei, pavyzdžiui, auginti kiaules.
Tokie „aktyvistai“ netgi bandė sugraudinti Lietuvoje viešėjusį Europos Parlamento pirmininką Patriką Koksą. Pastarasis nesusigraudino. Užtat Seimo plenariniame posėdyje Europarlamento pirmininkas pareiškė: „Mūsų širdys yra jums atviros. Mūsų durys yra jums atviros. Dabar metas apsispręsti jums. Balsuokite už narystę ir leiskite mums kartu kurti ateitį“. Jis taip pat pareiškė tikįs, jog Lietuva, balsuodama už narystę ES, parodys teisingą kelią kitoms Baltijos valstybėms. Panašiai kalbėjo, irgi šiomis dienomis lankęsis Lietuvoje, ES plėtros komisaras Giunteris Ferhoigenas. Aiškiai matyti, kad ES vadovai susirūpinę referendumo Lietuvoje baigtimi. Nežinia, ką aukštieji ES pareigūnai mano apie Lietuvos aukščiausiąją valdžią, anot vieno politikos apžvalgininko, netelpančią į jokius europietiškus rėmus.
Kad valdančioji dauguma visiškai nemoka tvarkyti valstybės reikalų, dirba atmestinai ir toleruoja (o gal ir skatina) savo partiečių antilietuviškus pasisakymus net Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje irgi žinoma. Lietuvos ambasadorius prie Europos Tarybos Rokas Bernotas rimtai sunerimo, kai Lietuvos parlamentinės delegacijos narys, priklausantis valdančiajai Socialdemokratų frakcijai, Lietuvos rusų lyderis Sergejus Dmitrijevas ET Parlamentinės Asamblėjos posėdžiuose labai aktyviai gina Rusijos interesus. Pavyzdžiui, S.Dmitrijevas visiškai solidarizavosi su Rusijos delegacija, neparemdamas ETPA rezoliucijos dėl padėties Čečėnijoje. Ambasadorius R.Bernotas drįso paklausti, ar Lietuvos parlamentaro S.Dmitrijevo, faktiškai atstovaujančio Rusijos interesams, kalbos ET Parlamentinėje Asamblėjoje yra jo asmeninė nuomonė, ar suderinta su valdančiąja koalicija. Dėl šio skandalo Seimo valdyba pasiūlė apsvarstyti šio Maskvos statytinio elgesį Socialdemokratų frakcijoje ir Užsienio reikalų komitete. Tačiau galima neabejoti, kad S.Dmitrijevui nė plaukas nuo galvos nenukris. Juk valdančiojoje partijoje ir frakcijoje tokių yra ne vienas. Kitas dalykas, vadinamieji rusakalbiai visada balsuoja už neokomunistus.
Nėra abejonės, kad ir Maskva, oficialiai lyg ir pritarusi ES plėtrai, puikiai matydama valdančiosios partijos lankstymąsi, daro viską, kad Lietuvos žmonės nedalyvautų žengiant paskutinį žingsnį į Europą. Tuomet nereikės nei sienos, nei readmisijos sutarčių, nekils jokių tranzito problemų. Sunku net įsivaizduoti, kas lauktų Lietuvos pralaimėjus referendumui. Taptume tik nuo Rusijos priklausoma pilkąja zona, pereinamuoju kiemu.

Petras KATINAS