Dainuojame ir viduje nutaustame

Klausais Lietuvos radijo ir televizijos dainų, lietuviško žodžio sunkiai kada gali išgirsti: ar tai būtų kaimui, ar mokyklai – viskas daugiausia angliškai. Na, estrada vien tik angliškai, net visi dainuojančių sambūriukai įsivardija angliškai be jokių sielos virpesių. „Dainų dainelėje“ turbūt girdėsime tik angliakalbių balsus, kaip ir neseniai transliuotame koncerte dainininkių iš Trakų Vokės, net iš Kuršėnų.
O mūsų tautos didis protas, padaręs Lietuvą kultūriškai ir ekonomiškai savarankišką, bet išpeiktas J.Grušo, kaip pateikta laikraštyje „Lietuvos aidas“, yra be jokių svyravimų sakęs: Kurie (kultūrininkai) siekia tautą sunaikinti, tie žudo jos dainą ir jos giesmę: taiko tiesiai širdin, jautriausion sielos vieton(1936). Palaikė lietuvius kovojusius, pietuose ir vakaruose dėl teisės savo dainai mokykloje, savo giesmei bažnyčioje. Taip, dainuodamas svetimomis kalbomis, apimtas kitos tautos atnešto dvasios bendrumo, žmogus linksta prie kitos kultūros. Mūsų mokinukai nuo kokios Vokės, Kuršėnų, Laukuvos ir ypač Kauno koncertuoja bemaž vien angliškai, tų dainų sužavėti tik apie Angliją, Ameriką, Kanadą ir tegalvoja. Pamatysite, bus „Dainų dainelė“ pagal mūsų nemažos dalies mokytojų abejingumą tautystei, pasijusim tarsi Anglijoje begyveną, tą rodo ir mūsų menkų pasaulio lygiu ansambliukų tie įmantriausi pavadinimėliai. Neugdome savo tautos meno, o puolame į svetimybių glėbį, net per LRT retai lietuvių dainą kada išgirstame. Iš teatro beveik esame išstūmę lietuvių literatūrą.

Vytautas Antanas VITKAUSKAS
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"