Atnaujintas 2003 m. balandžio 30 d.
Nr.33
(1137)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Susitikimai
Nuomonės
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Atmintis
Darbai
Žvilgsnis
Literatūra
Aktualijos
Pasaulis
Kryžkelės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Du požiūriai į pokario kaimo bernus
Tęsiant M.Ivaškevičiaus romano „Žali“ aptarimą

Vieniems pokario partizanai yra banditai, kitiems – laisvės kovotojai. M.Ivaškevičiui tikriausiai priimtinesnis pirmasis teiginys. Nieko nepadarysi, tokia jo nuomonė, kuri demokratijos šalyje gali turėti savo vietą. Skaudžiausia, jog be valstybės išlaikomos Rašytojų sąjungos palaikymo jaunas rašytojas nebūtų pasiekęs tokių aukštumų. Tiktai turėdamas tokį palaikymą jis gali gauti finansavimą, apmokomas keliones, A.Šaltenio įteiktą premiją, pasiekti Frankfurtą. Matyt, čia yra visiškas ideologinių pažiūrų sutapimas.
Man, ano meto kovų liudytojui, skaudu skaityti apie „kaimo bernus, mažai tenutuokiančius apie garbę ir žmoniškumą“, ir apie mūsų istorijos garbingus puslapius, sulaistytus M.Ivaškevičiaus šlapimu. Tačiau toks didelis, tegu ir neigiamas dėmesys, rodomas romanui, kelia jo populiarumą. (Prisiminkime analogiją su J.Ivanauskaitės romanais.) Jo neradau nė vienoje Vilniaus bibliotekoje – visi egzemplioriai atiduoti skaitytojams.
Pokario kovų 50-mečiui 1999 metais „Alma littera“ išleido mano romaną „Karklų rožės“, skirtą „gražiai numirusiems mano apylinkės bernams“, kuris jokio atgarsio spaudoje nesusilaukė, nors tai buvo pirmas ir vienintelis pokario kovų romanas. Skaudu, jog ir padovanoti egzemplioriai pirmiesiems to meto valstybės asmenims net pagal elementarias elgesio taisykles neužsitarnavo padėkos. Dar daugiau, kaip paaiškėjo, jie net nebuvo skaitomi. Atsiliepimų gavau tik iš eilinių skaitytojų. Romane pavaizdavau pokario meto dvasią ir įvykius, kaip iš tikrųjų buvo. Teisingai išreiškiau Amerikos vaidmenį, už ką gavau JAV ambasadoriaus Džono Tefto gražią padėką. Prof. Vytautas Kubilius romaną teigiamai įvertino „Lietuvių rašytojų enciklopedijoje“ ir priskyrė prie dešimties geriausių nepriklausomybės meto romanų („Veidas“, 2002 02 07). Rašytojų sąjungai ir Kultūros ministerijai geriau patiko M.Ivaškevičiaus romanas, kuris ir atstovavo Lietuvai Frankfurte. „Karklų rožės“ greičiausiai guli „Alma litteros“ sandėliuose. Jo neradau net Mokslų akademijos bibliotekoje. Tai irgi pažiūra į pokario kaimo bernus.

Ričardas KALYTIS,
Žemaitės literatūros premijos laureatas
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija