XXI amžius

Gegužės 10-11-ąją – referendumas dėl Lietuvos stojimo į ES
Apie galimybes Europos Sąjungoje

Kalba doc. dr. Sigitas Daukilas (dešinėje). Sėdi (iš dešinės): prof. Algis Krupavičius, aktorė Kristina Kazakevičiūtė,
Seimo narys Egidijus Vareikis

Ričardo Šaknio nuotrauka

“Ar tikrai Lietuvos jaunimui atsiras daugiau galimybių Europos Sąjungoje ?” Diskusijai tokia tema pakvietė VšĮ Kolpingo kolegija. Jau antrus metus sėkmingai veikiančio diskusijų klubo organizatoriai dėkojo susirinkusiems svečiams ir kolegijos dėstytojams, studentams. Visų diskusijų globėjas, jų moderatorius doc.dr. Sigitas Daukilas sakė: “Artėja referendumas. Mums, pedagogams, labai svarbu suaktyvinti jaunimą, patiems susimobilizuoti vienu klausimu: kokias vertybines orientacijas, eidami arba neeidami į tam tikras bendrijas, mes rasime? Diskusija skirta jaunimui, bet aš visus priskiriu prie jaunimo todėl, kad amžiaus tarpsnis dar nieko nereiškia. Mūsų visų diskusijų strategija: visuomet nuomonėse yra koks nors bendrumas. T.y., tas, kuris renkasi neigimo poziciją, vis tiek turi savo mintyse ir teigimo pozicijos”.
Diskusijos moderatorius pakvietė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarą Rolandą Paulauską, Ekonomikos reikalų komiteto konsultantą Algį Avižienį, Seimo narį Egidijų Vareikį, patarėją prie LR Vyriausybės profesorių Algį Krupavičių, Kauno jaunimo kamerinio teatro aktorę Kristiną Kazakevičiūtę, Kolpingo kolegijos teisės dėstytoją Jeleną Smirnovą ir Studijų skyriaus vedėją, šio diskusijų klubo organizatorę Nijolę Meškelienę, kitus kolegijos dėstytojus bei studentus diskusijos metu išsakyti ne tik juodą ar baltą puses, bet svarstyti ir palikti teisę klausytojams rinktis patiems.
Pokalbį pradėjo R. Paulauskas: „Visi klausia: tu už Europos Sąjungą ar prieš? Nereikia taip kelti klausimo. Reikia sakyti: tu už Lietuvą ar prieš? Jei klausimas būtų keliamas taip, gal daug kas kitaip žiūrėtų į šį įvykį. Aš esu nei už, nei prieš Europos Sąjungą, aš esu už Lietuvą, už jūsų, mano, mūsų visų vaikų geresnę ateitį.
Didelė mūsų visuomenės dalis augo, gyveno sovietiniais laikais ir į Vakarus žiūrėjome kaip į rojų pro rakto skylutę, laukėme iš ten stebuklo. Mums atrodė, kad viskas, kas ateina į mūsų gyvenimą gero, yra iš ten, iš Vakarų. Pamenat, kaip žiūrėjome į tuos Vakarus: gaudėme kiekvieną filmą, kiekvieną dainą, laisvesnę mintį, idėją. Mums tai buvo kito, geresnio gyvenimo simbolis. Bet mūsų siekai, mūsų norai gyventi tame rojuje išliko. Ir šiandien, kada mes svarstome: stoti ar nestoti į Europos Sąjungą, mes iš tiesų kalbame ne apie realią Europos Sąjungą, mintyse jungiamės ne prie realių Vakarų, o prie savo įsivaizduojamo, susikurto vaizdinio.Ypač tuo “serga” mūsų inteligentija”.R.Paulausko manymu, dabar Lietuva yra laisva kaip niekada, ir jis niekada nesakęs, kad stojimas į Europos Sąjungą sugriaus mūsų lietuviškas vertybes. Tai didžia dalimi priklauso nuo mūsų pačių. Esmė stojimo į Europos Sąjungą yra ne nacionalinės, tautinės vertybės, esmė yra ekonomika. Europos Sąjunga ir sukurta dėl pinigų, dėl didesnės galimybės uždirbti, dėl platesnės rinkos.
Seimo narys E.Vareikis sakė, kad Europos Sąjungoje yra blogų reiškinių, todėl reikia stiprinti Europos Sąjungos išorines sienas. Jis pripažino, kad dažnai valdžia galvoja, jog mūsų žmogui tik pinigai rūpi. Argi mes stojame į Europos Sąjungą dėl tų 280 eurų kiekvienam lietuviui? O jei rusai pasiūlys 287 eurus, tai ką, stosim į Rusiją? Ar yra manančiųjų, kad dėl kelių eurų lietuviai grįš į Rusijos glėbį?
A.Avižienis akcentavo, kad kai ekonominį bendradarbiavimą nustūmė, į pirmą vietą iškilo politiniai dalykai. O mes juk už įvairovę. Įvedus eurą, turime stagnaciją. Prelegentas sakė esąs už ekonominį bendradarbiavimą.
Politikams ir dėstytojams pradėjus nagrinėti nusikalstamumo klausimus, teisės kodeksų taikymą, E.Vareikis teigė: “Visada girdžiu panašiai sakant: Belgija yra didelė šalis, Lietuva – maža, belgai mus gali nuskriausti. Kai Lietuva ir Belgija bus toje pačioje sąjungoje, belgą bus galima taip pat suimti kaip ir lietuvį. Kodėl norite įrodyti, kad jų suverenitetas bus, o mūsų nebus?”
Prof. A.Krupavičius pabrėžė, kad diskusijose šokinėjama nuo vienos srities prie kitos, pateikiami pavyzdžiai dažnai „iškrenta“ iš konteksto... Europos Sąjungos pinigai nėra kelias į rojų - mes negausime pinigų tiek, kad jų mums užtektų, tas tiesa, bet jų mes jau gauname. Profesorius sieja Europos Sąjungą su rinkos pagyvinimu, išplėtimu, naujų darbo rinkų atsiradimu čia, Lietuvoje. Europos Sąjunga turi būti tas instrumentas, kuris pagerintų ir pagyvintų gyvenimą čia, Lietuvoje, kad augtų atlyginimai.
J.Smirnova teigė, kad didžiausia problema yra jaunimo problema. Jis veržiasi į užsienį, nori ten dirbti. Darbas turi būti legalus, pagrįstas įgytais diplomais ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Viena studentė priminė, kad diskusija buvo sumanyta jaunimui. “Mes stosim į Europos Sąjungą, mūsų studentai tikrai turės daugiau galimybių studijuoti kitose šalyse. Atsiras daugiau galimybių dirbti legaliai užsienyje ir pagal turimą diplomą. Po to galėsime grįžti čia. Gal po kelerių metų ir čia bus kas nors pasikeitę, gal jau galėsime čia pritaikyti tuos savo diplomus?”- buvo optimistiškai nusiteikusi mergina.
Aktorė K.Kazakevičiūtė apie Europos Sąjungą sakė: “Ar mes ten nueisime, ar čia liksime, vis tiek turėsime, puoselėsime, stengsimės kuo produktyviau išlaikyti, išsaugoti savo kultūrą. Juk kiekvieno mūsų ištakos šioje žemėje, kurioje gimėme ir gavome tai, ką turime”.

Džiuljeta KULVIETIENĖ
Kaunas