Už
sunkų kelią, baugią naktį ar kas mus, knygnešius, atmins?
99-ąsias spaudos atgavimo metines prisimenant
Nuo seno mūsų sąskaitos su Rusijos
vadovais buvo ypatingos, tokios išliko ir mūsų laikais. Carinė
Rusija buvo pavergusi daug tautų: suomius, estus, latvius, baltarusius,
lenkus ir t.t. Tačiau iš visų pavergtų tautų labiausiai nekentė
lietuvių. O nekentė už tai, kad mūsų liaudis ir bajorija sulenkėjusi
ir ne savo širdyse buvo išsaugojusios LDK laikų dvasią laisvės
siekimą bet kokiomis priemonėmis. 1831 ir 1863 metų sukilimai
tą patvirtina. Po abiejų nepavykusių ir žiauriai numalšintų sukilimų
carinė represinė mašina veikė visu pajėgumu. Lietuvių tautos laukė
jotvingių, prūsų ir kitų baltų genčių likimas.
XIX a. viduryje Vakarų Europoje plito revoliucinės nuotaikos,
reikalavusios liaudžiai laisvės, lygybės ir brolybės. Po 1863
metų sukilimo į Vakarus pabėgę sukilimo vadai ir sukilėliai supažindino
Vakarų visuomenę su pavergtų tautų padėtimi Rusijoje. Ir patys
rusų emigrantai, pažangūs inteligentai, smerkė carinės administracijos
savivalę. Užsienio lingvistai, pajutę, kad lietuvių kalbai gresia
išnykimas, pradėjo ja domėtis. Carinės administracijos kultūrinį
lygį rodo tai, kad ji visomis priemonėmis stengėsi sunaikinti
lietuvių kalbą, o užsienio mokslininkai stengėsi ją gelbėti, populiarinti,
pabrėžti jos svarbą pasauliniam lingvistikos mokslui. Vakarų mokslininkai
įrodė, kad lietuvių kalba yra viena seniausių Europoje (už ją
senesnė buvo prūsų kalba). XIX a. pirmoje pusėje tapo madinga
tyrinėti lietuvių kalbą. Buvo ir rusų mokslininkų, kurie domėjosi
lietuvių kalba. Žinomas rusų mokslininkas F.Fortunatovas pirmasis
Rusijos universitete pradėjo skaityti lietuvių kalbos kursą.