Stebinanti, džiuginanti
ir įpareigojanti sėkmė
Referendumo rezultatai stebina
tėvynainių vieningu apsisprendimu sugrįžti į Europą. Lietuva,
kaip ir 1990 metais, vėl pirmoji iš pavergtų tautų parodė pasauliui
gyventojų valią ne mažiau lemtingu valstybės ateičiai momentu,
aiškiai pasakydama, kas mes esame ir ko siekiame. O nerimo būta
daug. Prezidento rinkimų pamokos ir politikos analitikų prognozės
rodė, kad referendumas gali ir neįvykti. Galime didžiuotis, kad
lūžtviniais momentais gebame susitelkti. Referendume dalyvavo
63 proc. sąrašinių rinkėjų, o iš jų net 91 proc. balsavo už.
Sėkmę nulėmė bemaž visų Lietuvoje veikiančių politinių jėgų, valdžios
institucijų ir, svarbiausia, gyventojų aktyvumas kampanijoje.
Taigi parodytas puikus pavyzdys mūsų kaimynams latviams, estams,
lenkams.
Referendumo eigą ir rezultatus detaliai išanalizuos politologai.
Verta panagrinėti keletą nepopuliarių temų, apie kurias politologai
dažniausiai burnų nepraveria.
Euroskeptikai paskutiniuosius porą mėnesių sutartinai peikė Europos
Sąjungą ir gąsdino baisybėmis bei nelaimėmis, kurios neišvengiamai
laukia nelaimėlių, besirengiančių ten patekti. Neteksime suvereniteto,
išplis narkomanija, nutautėsime, užmiršime gimtąją kalbą, pusė
šalies gyventojų išvažiuos ieškoti geresnio gyvenimo svetur ir
dar tuzinas panašių blogybių. Svarių argumentų tokiems teiginiams
paremti neatsirasdavo, tačiau jausmingų šūkčiojimų ir emocingų
tiradų buvo per akis. Labai stigo motyvuotų, faktais ir ekspertų
išvadomis pagrįstų samprotavimų bei diskusijų, tokių kaip televizijos
laida Dviese valtyje arba talentingo žurnalisto Aro Lukšo (rengiama
laida) Faktų aNATOmija. Jose paprasta, aiškia kalba, aktyvaus
dialogo ar išradingai argumentuoto monologo forma logiškai išvedama
pagrindinė mintis, išryškinanti svarbiausius tautos ir valstybės
gyvenimo klausimus. Galbūt dėl to šios laidos, kaip, beje, ir
kitos, buvo nutrauktos ir uždarytos? Jas pakeitė erzelingi parėkavimai,
nesiliaujanti paieška konflikto, tikro arba provokuojamo, ir sensacijos,
sukeliančios audrą stiklinėje. Dažniausiai tokiuose disputuose
net nebuvo siekiama kelti problemų, stiprinančių nacionalinį saugumą,
dažnokai prašapdavo ir pati renginio esmė. Prieš pat referendumo
pradžią euroskeptikų balsų buvo mažiau girdėti.
Paaiškėjus teigiamai referendumo baigčiai, jie vėl staiga atkuto.
Atsirado naujų argumentų, pavyzdžiui, piliečio teisės ir pareigos
dalyvauti balsavime aiškinimas buvo vertinamas jau kaip... agitacija.
Rinkėjai buvo neva prievartaujami vykti į rinkimų punktus. Radosi
balsų, reikalaujančių anuliuoti referendumo rezultatus.
Peršasi išvada, kad idėjiniai ar nusamdyti euroskeptikai susizgribo
Lietuvai neįstojus į ES, čia pat dingtų jų veiklos poreikis
ir ambicingi politikuotojai liktų nematomi ir negirdimi. Tuo tarpu
teigiamo rezultato atveju euroskeptikams atsiveria neribotos galimybės
kritikai. Juk visa, kas kuriama, statoma, organizuojama, buvo
galima (privaloma, būtina!) padaryti geriau. Ši nesenstanti formulė
padės kai kuriems politikams susikrauti politinį kapitalą artėjančioje
Seimo rinkimų kampanijoje (o mes sakėme, mes įspėjome!).
Reikia padėkoti aukštosios valdžios lyderiams - Prezidentui, Premjerui,
Seimo Pirmininkui, Bažnyčios hierarchams už aktyvumą aiškinant
dalyvavimo referendume svarbą valstybei ir jos piliečiams. Tačiau
neteko nė viename renginyje greta aukštųjų valstybės pareigūnų
matyti dar gausios laisvės kovotojų, jų ryšininkų, rėmėjų šeimos
atstovų, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų vadovų. Jų
indėlis į Kovo 11-ąją, kaip ir į tik ką įvykusį referendumą dėl
stojimo į Europos Sąjungą - išskirtinis. Šie nūdienos visuomenės
nariai niekada neabejojo tautos teise turėti saugius namus demokratinę
nepriklausomą valstybę. Jie niekada šio siekio nebuvo išsižadėję.
Jie yra tęsėjai praėjusio amžiaus visų kartų laisvės gynėjų svarbiausiojo
tikslo siekti saugios nepriklausomybės. Dar nepamiršti kai kurių
dabarties politikų Atgimimo pradžioje skelbti teiginiai, pavyzdžiui,
Lietuvos suverenumas tik SSRS sudėtyje ir kiti panašūs. Šis
pilietinės moralės disonansas anaiptol nėra nereikšmingas. Jis
liudija ne tik tėvynainiams, bet ir laisvajam pasauliui apie posovietinės
visuomenės pilietinio brendimo kliuvinius.
Gegužės 18-ąją vyks tradiciniai partizanų pagerbimo ir kariuomenės
bei visuomenės vienybės dienos renginiai. Referendumo sėkmė lemia
tolesnį valstybės raidos kelią. Tai puiki proga prisiminti ir
įvertinti ginkluotos kovos dėl laisvės indėlį, siekiant užtikrinti
Lietuvai saugią gerovę, ir drauge su žilagalviais partizanais,
su jaunais profesionaliai parengtais mūsų kariais ir visų sluoksnių
visuomenės atstovais tėvynėje bei išeivijoje drauge pasidžiaugti
ir pelnytai pasididžiuoti mūsų visų, taigi - Tėvynės sėkme.
Edmundas SIMANAITIS
Jonava
© 2003 "XXI amžius"