Atnaujintas 2003 m. gegužės 16 d.
Nr.38
(1142)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė šiandien
Atmintis
Žvilgsnis
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Stebinanti, džiuginanti ir įpareigojanti sėkmė

Referendumo rezultatai stebina tėvynainių vieningu apsisprendimu sugrįžti į Europą. Lietuva, kaip ir 1990 metais, vėl pirmoji iš pavergtų tautų parodė pasauliui gyventojų valią ne mažiau lemtingu valstybės ateičiai momentu, aiškiai pasakydama, kas mes esame ir ko siekiame. O nerimo būta daug. Prezidento rinkimų pamokos ir politikos analitikų prognozės rodė, kad referendumas gali ir neįvykti. Galime didžiuotis, kad lūžtviniais momentais gebame susitelkti. Referendume dalyvavo 63 proc. sąrašinių rinkėjų, o iš jų net 91 proc. balsavo “už”. Sėkmę nulėmė bemaž visų Lietuvoje veikiančių politinių jėgų, valdžios institucijų ir, svarbiausia, gyventojų aktyvumas kampanijoje. Taigi parodytas puikus pavyzdys mūsų kaimynams latviams, estams, lenkams.
Referendumo eigą ir rezultatus detaliai išanalizuos politologai. Verta panagrinėti keletą nepopuliarių temų, apie kurias politologai dažniausiai burnų nepraveria.
Euroskeptikai paskutiniuosius porą mėnesių sutartinai peikė Europos Sąjungą ir gąsdino baisybėmis bei nelaimėmis, kurios neišvengiamai laukia nelaimėlių, besirengiančių ten patekti. Neteksime suvereniteto, išplis narkomanija, nutautėsime, užmiršime gimtąją kalbą, pusė šalies gyventojų išvažiuos ieškoti geresnio gyvenimo svetur ir dar tuzinas panašių blogybių. Svarių argumentų tokiems teiginiams paremti neatsirasdavo, tačiau jausmingų šūkčiojimų ir emocingų tiradų buvo per akis. Labai stigo motyvuotų, faktais ir ekspertų išvadomis pagrįstų samprotavimų bei diskusijų, tokių kaip televizijos laida “Dviese valtyje” arba talentingo žurnalisto Aro Lukšo (rengiama laida) “Faktų aNATOmija”. Jose paprasta, aiškia kalba, aktyvaus dialogo ar išradingai argumentuoto monologo forma logiškai išvedama pagrindinė mintis, išryškinanti svarbiausius tautos ir valstybės gyvenimo klausimus. Galbūt dėl to šios laidos, kaip, beje, ir kitos, buvo nutrauktos ir uždarytos? Jas pakeitė erzelingi parėkavimai, nesiliaujanti paieška konflikto, tikro arba provokuojamo, ir sensacijos, sukeliančios audrą stiklinėje. Dažniausiai tokiuose “disputuose” net nebuvo siekiama kelti problemų, stiprinančių nacionalinį saugumą, dažnokai prašapdavo ir pati renginio esmė. Prieš pat referendumo pradžią euroskeptikų balsų buvo mažiau girdėti.
Paaiškėjus teigiamai referendumo baigčiai, jie vėl staiga atkuto. Atsirado naujų “argumentų”, pavyzdžiui, piliečio teisės ir pareigos dalyvauti balsavime aiškinimas buvo vertinamas jau kaip... agitacija. Rinkėjai buvo neva prievartaujami vykti į rinkimų punktus. Radosi balsų, reikalaujančių anuliuoti referendumo rezultatus.
Peršasi išvada, kad idėjiniai ar nusamdyti euroskeptikai susizgribo – Lietuvai neįstojus į ES, čia pat dingtų jų veiklos poreikis ir ambicingi politikuotojai liktų nematomi ir negirdimi. Tuo tarpu teigiamo rezultato atveju euroskeptikams atsiveria neribotos galimybės kritikai. Juk visa, kas kuriama, statoma, organizuojama, “buvo galima (privaloma, būtina!) padaryti geriau”. Ši nesenstanti formulė padės kai kuriems politikams susikrauti politinį kapitalą artėjančioje Seimo rinkimų kampanijoje („o mes sakėme, mes įspėjome!”).
Reikia padėkoti aukštosios valdžios lyderiams - Prezidentui, Premjerui, Seimo Pirmininkui, Bažnyčios hierarchams už aktyvumą aiškinant dalyvavimo referendume svarbą valstybei ir jos piliečiams. Tačiau neteko nė viename renginyje greta aukštųjų valstybės pareigūnų matyti dar gausios laisvės kovotojų, jų ryšininkų, rėmėjų šeimos atstovų, politinių kalinių ir tremtinių organizacijų vadovų. Jų indėlis į Kovo 11-ąją, kaip ir į tik ką įvykusį referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą - išskirtinis. Šie nūdienos visuomenės nariai niekada neabejojo tautos teise turėti saugius namus – demokratinę nepriklausomą valstybę. Jie niekada šio siekio nebuvo išsižadėję. Jie yra tęsėjai praėjusio amžiaus visų kartų laisvės gynėjų svarbiausiojo tikslo – siekti saugios nepriklausomybės. Dar nepamiršti kai kurių dabarties politikų Atgimimo pradžioje skelbti teiginiai, pavyzdžiui, “Lietuvos suverenumas tik SSRS sudėtyje” ir kiti panašūs. Šis pilietinės moralės disonansas anaiptol nėra nereikšmingas. Jis liudija ne tik tėvynainiams, bet ir laisvajam pasauliui apie posovietinės visuomenės pilietinio brendimo kliuvinius.
Gegužės 18-ąją vyks tradiciniai partizanų pagerbimo ir kariuomenės bei visuomenės vienybės dienos renginiai. Referendumo sėkmė lemia tolesnį valstybės raidos kelią. Tai puiki proga prisiminti ir įvertinti ginkluotos kovos dėl laisvės indėlį, siekiant užtikrinti Lietuvai saugią gerovę, ir drauge su žilagalviais partizanais, su jaunais profesionaliai parengtais mūsų kariais ir visų sluoksnių visuomenės atstovais tėvynėje bei išeivijoje drauge pasidžiaugti ir pelnytai pasididžiuoti mūsų visų, taigi - Tėvynės sėkme.

Edmundas SIMANAITIS
Jonava

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija