Svarbu, kad tauta greičiau
atgimtų
Referendumo dienos gegužės 10
-11 buvo svarbios Lietuvos išbandymo dienos. Ačiū Dievui ir jums
visiems, jos baigėsi laimingai: prie balsavimo urnų atėjo apie
64 proc. rinkėjų, o už stojimą į Europos Sąjungą balsavo 91 proc.
Lietuvos vidaus ir užsienio priešai stengėsi užkirsti mums kelią
atgal į Europą, iš kurios mes buvome bolševikų okupacijos išplėšti.
Rusijos ambasadorius tvirtino: Jūsų pačių liaudis nenorės eiti
į Europą.
Mūsų referendumo laimėjimu džiaugiasi ir kitos tautos. Šis referendumas
- tai dar vienas Dievo stebuklas Lietuvai. Tai įrodymas, kad Dievui,
anot Šventojo Rašto, nėra negalimų dalykų. Dievas neužmiršo mūsų
tautos tragiškai didingos kovos už Dievą ir Tėvynės laisvę. Kiek
buvo išlieta ašarų, prakaito ir kraujo! Kiek buvo paaukota geriausių
tautos sūnų gyvybių ant Tėvynės laisvės aukuro! Jų buvo tūkstančių
tūkstančiai. O kiek katalikų pastaruoju laiku meldėsi už Lietuvą!
Kiek buvo naktinių adoracijų prie Švenčiausiojo sakramento! Kiek
žmonių pasninkavo dieną ar dvi per savaitę su duona ir vandeniu!
Politikai turi mažesnę nuopelnų dalį šioje naujoje pergalėje.
Ir ateityje nepamirškime šio veiksmingo, dvasinio ginklo kovoje
už visišką Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Šis referendumas
dar nepaskutinė mūsų ir mūsų tautos gyvenimo kova.
Praėjusį antradienį Šiluvos šventovėje katalikai dėkojo Dievui
už pagalbą ir Švč. M.Marijai už užtarimą pas Dievą. Prie altoriaus
- penki vyskupai ir per 50 kunigų. Bazilika buvo sausakimša žmonių.
Šv.Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas S.Tamkevičius.
Visų dalyvių nuotaika buvo pakili. Tikime, kad šis referendumas
buvo persilaužimas mūsų dvasiniame ir politiniame gyvenime. Ir
jis paliks gilesnių pasekmių ateičiai.
Kitas mūsų neatidėliotinas darbas - užkirsti kelią pavojingoms
V.Uspaskich užmačioms ir jo rengiamą referendumą padaryti niekinį.
Mes nenorime, kad atėjūnas iš Rusijos, suvirintojų brigados brigadininkas,
nežinomu būdu susikrovęs Lietuvoje milžinišką kapitalą (Lietuvos
saugumo vadovai turėtų išsiaiškinti šių pinigų kilmę), vedžiotų
mus už nosies. Mes gerai žinome įvairaus plauko reformatorių
veiklą Lietuvoje po 1940 m. birželio 15 d. Lietuviai niekad nebuvo
nacionalistai. Ir todėl kitų tautų žmonės tegyvena Lietuvoje,
jei jie yra lojalūs Lietuvos Respublikai. Priešingu atveju, tepalieka
mūsų tėvynę ir netrukdo kurti mums naują rytojų. Manau, kad V.Uspaskich
susirastų darbo ir savame krašte. Mes patys susitvarkysime su
savo problemomis. Tikimės, kad kiti šia tema pokalbius tęs toliau.
Žmones reikia ne agituoti, bet juos šviesti.
Mūsų ateitis Europoje priklausys ir nuo mūsų pačių. Jei būsime
religiškai ir tautiškai sąmoningi, tai nugalėsime bet kokias kliūtis
į laimingesnę ateitį. Lageriuose lietuvių buvo šimtai ir tūkstančiai.
Visi išmoko rusų kalbą, naudojosi jų spauda ir literatūra, net
nejautė rusifikacijos ir pravoslavinimo grėsmės. Priešingai, lietuviai
kitiems duodavo gražų religinį ar tautinį pavyzdį. Visą tą laiką
per Vasario 16-ąją būdavo sustiprintos lagerio prižiūrėtojų gretos.
Kartą vienas kalinys, buvęs Gomelio srities partijos sekretorius,
pasakė: Kuomet stebiu jus, lietuvius, tai atrodo, kad jūs jaučiatės
tarsi būtumėte savo namuose. Jam atsakėme: Mes gyvename savo
kolonijoje. Mūsų valstybės siena prie Možaisko.
Svarbu, kad greičiau tauta religiškai atgimtų. Be religijos neįmanoma
dora, kuri yra ir kiekvieno žmogaus bei valstybės gyvenimo pamatas.
Be religijos nesugebėsime išlaikyti vienybės ir kelti idealizmo.
Išeivių lietuvių patirtis liudija: kol laikosi parapija, laikosi
ir lietuvybė. Sunykus parapijai, sunyksta ir lietuvybės reikalai.
Taigi kiekvienas Lietuvos patriotas, tikintis ir netikintis, turi
palaikyti Bažnyčios veiklą Lietuvoje.
Eidami į Europą, prisiminkime anglų patarlę: Praeičiai nusiimkime
kepures, o ateičiai - švarkus.
Tad, broliai ir seserys, aukštyn galvas su Dievo pagalba kurkime:
sukursime šviesią, šventą ir demokratinę Lietuvą.
Mons. Alfonsas SVARINSKAS
Vilnius
© 2003 "XXI amžius"