XXI amžius

Didžiulė netektis
A†A prel. dr. Juozas Prunskis
(1907 12 22 – 1932 05 22 – 2003 04 26)

Prel. dr. Juozas Prunskis

Išeivijoje, o nepriklausomybę atgavus, ir Lietuvoje plačiai savo mecenatoriška veikla išgarsėjęs kun. dr. Juozas Prunskis tapo savotiška legenda, geruoju pasakų seneliu, randančiu lėšų paremti visas katalikiškas organizacijas bei institucijas, katalikybei dirbančius asmenis, – jo įsteigti fondai bei premijos nepaliauja stebinti kiekvieną. Jis garsus ne tik finansine parama – gerai žinoma jo atkakli kova Vakarų spaudoje (lietuvių ir kitataučių) bei pranešimai dėl Lietuvos laisvės, jo parašytos bei parengtos knygos, pasakytos kalbos tikėjimo, doros, atsakomybės ir pareigos, meilės Dievui, tėvynei bei kiekvienam žmogui klausimais. J.Prunskio sielovada, žurnalistinė veikla, studijos, knygos, visuomeniniai darbai, rūpestis kitais, išaugęs į didžiulę mecenatorystę, formavo savitą pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Savo kraštiečiu didžiuojasi uteniškiai, suteikę Utenos krašto garbės piliečio vardą, jam dėkinga Lietuvos valstybė, suteikusi Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordiną.
Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje pirmąsyk jo vardas nuskambėjo 1992 metais, minint prelato 85-erių metų jubiliejų, minėjimų maratonas įsisiūbavo 1997-1998 metais, pažymint 90 metų amžiaus bei 65 metų kunigystės jubiliejus: daugelyje Lietuvos miestų – ne tik gimtojoje Aukštaitijoje, bet ir Suvalkijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje (vietovėse, susijusiose su jo gyvenimu bei veikla, o ypač tose mokyklose, kurios pastoviai jautė prelato dosnią ranką) buvo suorganizuotos prelatui J.Prunskiui skirtos mokslinės bei jubiliejinės konferencijos, išleista šių eilučių autorės parašyta knyga „Gyvenimas Dievui ir Tėvynei“, kurios rankraščius skaitė bei tikslino pats jubiliatas. Apie 95-erių metų prelato jubiliejų minėta laikraščiuose „XXI amžius“, „Utenis“, „Mokslo Lietuva“. Tad dabar, netekus dr. prelato J.Prunskio ir reiškiant nuoširdžiausią užuojautą jo sesutei Onutei Garūnienei bei visiems giminaičiams, žvilgtelėkime į garbiojo dvasininko, mokslininko, žurnalisto, visuomenininko, dalijusio savo taip sunkiai sukauptus turtus atvira ranka ir širdimi, dr. prelato J.Prunskio gyvenimo kelią.
J.Prunskis gimė Žvilbučių kaime (Daugailių parapija) 1907 m. gruodžio 22 d. Jis buvo vyriausias Onos Elizbietos Gineitytės ir Juozo Prunskio šeimoje (pirmagimis buvo pavadintas tėvo vardu). Be jo, šeimoje augo Anelė, Vladas, Jonas ir Onytė. Iš penkių vaikų liko O.Garūnienė, kuri iki pat prelato mirties jį globojo.
Juozukas, Utenos „Saulės“ gimnazijoje (tada dar progimnazija) užbaigęs penkias klases, gimnazijos mokslus 1925 metais baigė Rokiškyje. Porą metų dirbęs Dulių pradžios mokykloje (Daugailių parapija), mokėsi Kauno kunigų seminarijoje ir 1932 metais licenciatu baigė VDU Teologijos–filosofijos fakulteto Teologijos skyrių. 1932 m. gegužės 22 d. arkivyskupas Juozapas Skvireckas įšventino jį kunigu. Pirmąsias šv. Mišias aukojo Antalieptės bažnyčioje.
Dvejus metus (1932–1934) dirbo vikaru Kupiškyje, eidamas ir kapeliono pareigas vidurinėje mokykloje, 1934–1936 metais gyveno ir sveikatą stiprino Pažaislio vienuolyne, gilindamas mokslo žinias ir klausydamas VDU skaitomų teisės bei filosofijos paskaitų. 1936-1940-aisiais buvo Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos kapelionu.
Jau studijuodamas, nuo 1929 metų pradėjęs rašyti spaudoje, plunksnos nebepadėjo visą gyvenimą, net ir sunkiai sirgdamas... Kun. J. Prunskio žurnalistiniai gebėjimai buvo greitai pastebėti: jis pakviečiamas į „Mūsų laikraštį“ (religinio–ideologinio skyriaus vadovu redaktoriumi), tačiau čia dirbo tik metus. 1936–1939-aisiais dirbo „XX amžiaus“ redaktoriumi. Vėliau žurnalistinę veiklą tęsė Katalikų veikimo centre, buvo informacijos biuro vedėju (1939–1940). Lietuvoje, o vėliau ir išeivijoje jis išspausdino informacinius straipsnius, redagavo laikraščius, parašė ne vieną dešimtį knygų. Itin vertingi kunigo parašyti, sudaryti ar redaguoti darbai, skirti nacių bei bolševikų genocidui. Be tūkstantinių straipsnių, kurių gausu ne tik lietuviškoje išeivijos spaudoje, prelatas parašė, išvertė, sudarė ar redagavo 39 knygas. Tarp jų darbai, skirti dvasinei atgaivai – dvasiniam asmens tobulinimui, atskleidžiantys okupantų (sovietų bei nacių) žiaurumus, kiti įvairaus pobūdžio veikalai.
1940 m. liepos 22 d., gelbėdamasis nuo bolševikinio teroro, paliko Lietuvą. Iš Vokietijos 1940-ųjų gruodį pasiekė Čikagą. Ten jis kurį laiką glaudėsi pas prel. Mykolą Leoną Krušą. Vėliau, padirbėjęs savo iniciatyva atkurtame Katalikų spaudos biure, išvyko studijuoti į Vašingtono katalikiškąjį universitetą, kuriame 1945 metais už disertaciją „Lyginamoji studija tarp Lietuvos konkordato ir valstybės įstatymų“ (anglų kalba) jam buvo suteiktas bažnytinių teisių daktaro laipsnis. Baigęs mokslus, 1945–1993-iaisiais sielovadinį darbą dirbo Šv. Jurgio lietuviškoje, vėliau Šv. Simfarozos bei Visatos Karalienės nelietuviškoje parapijose. Be sielovadinio darbo, plati ir žurnalistinė veikla. 1948–1972 metais dirbo „Draugo“ redakcijoje, jo iniciatyva 1951-aisiais „Draugas“ pradėjo leisti mėnesinį priedą „Architektūra, technika ir ūkis“, o 1954-aisiais pradėjo rengti lietuvišką radijo programą, kuriai pats ir vadovavo (radijo stotis veikė nuo 1951-ųjų). Pažymėtina, kad nuo 1955 metų per radiją J. Prunskis pradėjo sakyti pamokslus Lietuvai, dvasiškai stiprindamas tėvynėje vargstančius tautiečius. Be „Draugo“, jis redagavo marijonų mėnraštį anglų kalba „The Marian“ (1964–1969), „Kristaus Karaliaus laivą“ (1972–1974). Už žurnalistinę veiklą pagerbtas Žurnalistų sąjungos premija, tampa tarptautinio rašto žmonių sambūrio „Gyvųjų rašytojų galerijos“ nariu (jis – septintas lietuvis!). Prel. J.Prunskis ne tik pats dirbo žurnalistinį darbą, bet troško išugdyti ir jaunąją pamainą – Pedagoginiame lituanistikos institute dėstė žurnalistiką.
Kunigas, gyvendamas itin kukliai, kaupė pinigėlius. Gavęs stambesnį palikimą, jau nuo 1954 metų pradėjo skirti nedideles premijas: rėmė spaudos darbuotojus, mokslininkus, menininkus, visuomenininkus – katalikiškos veiklos aktyvistus. 1954-ieji - prelato mecenatoriškos veiklos pradžia, o jau 1962 metais, įsteigus Lietuvių fondą, kun. J. Prunskis tampa aktyviu šio fondo nariu. Vėliau jo iniciatyva skelbiami įvairūs konkursai, skiriamos premijos, skatinančios lietuvišką bei katalikišką veiklą. Iš pradžių kuklios piniginės premijos greitai augo: 1972–1982-aisiais prel. J. Prunskis suteikė 34 premijas, beveik visas po 1000 JAV dolerių. Turtingesni lietuviai, matydami prelato mecenatorišką veiklą, testamentu užrašydavo dalį arba ir visą palikimą – žinojo, kad tos lėšos bus panaudotos Lietuvos labui. Dr. prelatas J. Prunskis buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys, rūpinosi šios institucijos veikla. Tai jo lėšomis įteiktos pirmosios premijos Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariams už mokslinę, visuomeninę bei žurnalistinę veiklą. Stengdamasis pagerinti jos leidybinės veiklos sąlygas, 1991 metais įkūrė savo vardo fondą - 150 tūkst. dolerių, kad iš palūkanų būtų leidžiama religinė literatūra. Tai didelė prelato dovana Lietuvai, skatinanti jos dvasinį atgimimą. O ypač jo sukauptais fondais gali pasidžiaugti atgavusi nepriklausomybę Lietuva: beveik visos katalikiškos organizacijos, draugijos, mokyklos, spauda ir radijo valandėlės yra patyrusios prelato J.Prunskio dosnumą ir dėmesingumą. Prisiminkime, kiek jis prisidėjo ir rėmė atsikuriančią „Saulės“ gimnaziją Utenoje, tuo metu prelato lėšomis joje įrengtą unikaliausią fizikos kabinetą…
Amerikoje jis žadino lietuviams išeiviams tikėjimo, meilės Dievui troškulį, diegė būsimos laisvos Lietuvos viltį, visais įmanomais būdais skleidė žinias apie didingą Lietuvos praeitį ir sunkią būklę sovietų okupacijoje.
Prel. dr. J.Prunskis džiaugėsi atgauta Lietuvos nepriklausomybe, siekė padėti jai įsitvirtinti, materialiai remdamas visą katalikišką veiklą: asmenis, įstaigas, institucijas, tikėdamas dvasiniu mūsų tautos suklestėjimu. Stenkimės neapvilti to pasitikėjimo.

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Šv. Mišios už a.a. prelatą Juozą Prunskį buvo aukojamos Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijoje Lemonte (prie Čikagos) gegužės 2 d. Šv.Mišias koncelebravo kunigai Donald Petraitis, MIC, Jonas Duoba, MIC, Kazimieras Ambrasas, SJ, Kęstutis Trimakas, Algirdas Paliokas, SJ, ir prel. Ignas Urbonas. Mišių metu giedojo solistė Praurime Ragienė. Ilga virtine automobilių a.a. prelatas J.Prunskis buvo palydėtas į amžino poilsio vietą Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Sekmadienį, gegužės 18 dieną, Vilniuje, Šv.Kazimiero bažnyčioje, 10.30 val. bus aukojamos šv.Mišios už prel. Juozą Prunskį.