XXI amžius

Kunigas - Dievo žodžio ir Eucharistijos žmogus

Priešais popiežių Joną Paulių II Šv. Petro bazilikoje - trisdešimt įšventinamų kunigų

EPA-ELTA nuotrauka

Praėjusį sekmadienį Katalikų Bažnyčiai jau 40-ąjį kartą minint Pasaulinę maldos už dvasinius pašaukimus dieną, popiežius Jonas Paulius II vadovavo Gerojo Ganytojo liturgijai, kurios metu, kaip ir kasmet, grupei diakonų suteikė kunigystės šventimus. Šį kartą Popiežius įšventino 31 įvairių tautų kunigą (septyniolika italų, penkis amerikiečius, tris kolumbiečius ir po vieną iš Albanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Urugvajaus, Pietų Korėjos ir Dramblio Kaulo Kranto), kurie, baigę teologijos studijas, liks darbuotis Romos vyskupijoje. Per 25-erius savo pontifikato metus Jonas Paulius II įšventino 2156 kunigus ir konsekravo 321 vyskupą.
„Kunigas, ypatingu būdu pašauktas šventumo tikslui, yra Kristaus meilės ir džiaugsmo liudytojas visiems krikščionims tikintiesiems“, - kalbėjo Popiežius gegužės 11 dieną šv.Petro bazilikoje aukotų šv.Mišių homilijoje. Jis taip pat pažymėjo, kad, būdami ganytojai, naujieji kunigai turi „pažinti kiekvieną savosios kaimenės narį asmeniškai“. Kunigai su jiems patikėtais tikinčiaisiais turi palaikyti tvirtus tarpusavio supratimo santykius ir būti pasirengę dėl jų viską padaryti, net jeigu reikėtų ir gyvybės aukos.
Popiežius apibūdino svarbiausias gero kunigo savybes, kurių norėtų Bažnyčia ir pasaulis. „Kunigas yra Žodžio žmogus, kuris turi pareigą skleisti Evangelijos mokslą savo laikotarpio vyrams ir moterims, - kalbėjo Šventasis Tėvas. - Jis tą turi daryti labai atsakingai, įsipareigodamas visada sutarti su bažnyčios magisteriumu“. Neseniai paskelbęs savo keturioliktąją encikliką „Ecchlesia de Eucharistia“, popiežius Jonas Paulius II homilijoje dar kartą pabrėžė kunigo glaudaus ryšio su Eucharistija svarbą.
„Kunigas taip pat yra Eucharistijos žmogus, per kurią jis savo širdį pripildo Velykų slėpiniu. Ypač šv.Mišių aukoje jis suvokia būtinumą ugdyti save vis glaudesniu betarpiškumu su Jėzumi, geruoju Ganytoju, aukščiausiu ir amžinuoju Kunigu“, - kalbėjo Popiežius. Jis ragino kunigus nevengti kasdienės Eucharistinės adoracijos, ypač darant svarbius sprendimus. „Palaikykite save Dievo Žodžiu; bendraukite kiekvieną dieną su Kristumi, tikrai esančiu altoriaus sakramente. Leiskite būti paliesti Jo Širdies begalinės meilės, raskite daugiau laiko Eucharistinei adoracijai svarbiausiais savo gyvenimo momentais, kada darote rimtus asmeninius ir pastoracinius sprendimus… Galiu jums pasakyti, kad aš pats turėjau šį patyrimą, iš kurio sėmiausi stiprybės, paguodos ir paramos“.
Šventasis Tėvas priminė naujiesiems kunigams, kad nuo dabar jie tampa Dievo gailestingumo skleidėjai, nes tikinčiuosius aprūpins ypač svarbiu Sutaikinimo sakramentu. „Jūs būsite nuostabių dalykų ir tiesiog stebuklų, kurie Dievo gailestingumo dėka įvyksta klausykloje, liudytojai“, - sakė Popiežius. Jis patarė ir jauniems kunigams patiems reguliariai naudotis Atgailos sakramento malonėmis, turėti savo dvasinius vadovus, kurių patarimais vadovautųsi nelengvais išbandymų momentais. „Tam, kad vertingai vykdytumėte jums šiandien patikėtą misiją, jūs turėsite nuolat vienytis su Dievu maldoje. Jūs patys turite patirti Jo gailestingąją meilę per reguliarią išpažintinę praktiką, leistis būti vadovaujami ekspertų dvasiniais patarimais, ypač tuo metu, kai patirsite sunkumų“, - tėviškai mokė įšventintus kunigus Jonas Paulius II.
Kreipdamasis į tūkstančius Romos vyskupijos tikinčiųjų, kurių šv.Petro bazilikoje susirinko labai gausiai, jis kvietė juos „būti artimais savo kunigams“ ir melstis už juos, kai jie vykdys ganytojišką tarnystę. Po šv.Mišių susitikęs su maldininkais šv.Petro aikštėje vidudienio „Regina Caeli“ maldai, Šventasis Tėvas pasidžiaugė su jais dėl naujai įšventintų kunigų. „Dėkokime Dievui už tokią brangią dovaną Bažnyčiai ir pasauliui! - sakė jis. - Aš dar kartą noriu nuoširdžiai pasveikinti naujai įšventintuosius, jų šeimas bei draugus ir visus, kurie padėjo juos ugdyti. Melskimės, kad šie naujieji kunigai ir visi pasaulio kunigai būtų vis panašesni į Kristų, Viešpaties tarną, kuris atėjo ne tam, kad Jam būtų tarnaujama, bet pats tarnauti“.
Popiežius taip pat kreipėsi į visus jaunus žmones, kad jie neliktų abejingi, jeigu jaučia dvasinio pašaukimo užuomazgas. „Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentai visus įpareigoja būti Evengelijos skelbėjais ir liudytojais, - sakė jis. - Tačiau kai kuriems suteikiamas ypatingas pašaukimas visiškai pasiaukoti dėl Dievo Karalystės reikalo… Aš kviečiu visus, kurie savo širdyje girdi šį Dievo balsą atsiliepti Jam dosniuoju „Taip“ ir brandinti jį diena po dienos, maldoje vienijantis su Jėzumi kaip vynmedžio šakelės“.
Kaip rodo Vatikano statistika, per popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato metus (1978-2002) kunigų pasaulyje sumažėjo nuo 420 tūkstančių iki 405 tūkstančių. Ypač dvasininkų mažėjo Vakarų pasaulyje: Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje. Tačiau per tą patį laiką seminaristų pasaulyje beveik padvigubėjo - nuo 64 tūkstančių 1978 metais iki 112 tūkstančių 2002-aisiais. Bet vėlgi didžioji pašaukimų didėjimo dalis atitenka Afrikai (seminaristų šiame žemyne padaugėjo net keturis kartus) ir Azijai (padidėjo penkis kartus!).
Europoje seminaristų yra beveik tiek pat: 1978 metais jų buvo 24 tūkstančiai, o 2002-aisiais - 26 tūkstančiai.
Kunigų mažėjimą iš dalies kompensuoja po Vatikano II Susirinkimo Katalikų Bažnyčioje pradėtos plėtoti nuolatinių diakonų sielovadinės tarnystės vystymasis. 1978 metais pasaulyje buvo 5,5 tūkstančio diakonų, o 2002-aisiais jų padaugėjo iki 29 tūkstančių.

M.B.