Atnaujintas 2003 m. gegužės 16 d.
Nr.38
(1142)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė šiandien
Atmintis
Žvilgsnis
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Mintys po referendumo

Ko gero, Lietuva gali tapti referendumų šalimi. Nekalbu apie sėkmingai pasibaigusį istorinį referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje. Pakaks kokiam nors „naujajam lietuviui“ ar „naujajam rusui“ užsimanyti keisti vieną ar kitą įstatymą, net Konstituciją, tuoj pat po visą Lietuvą pasklinda samdyti vaikėzai, propagandinio darbo išsiilgę pensininkai, ypač iš buvusių partinių ir nomenklatūrinių struktūrų, rinkti parašų už referendumą. O jeigu už tą parašų rinkimą neblogai sumokama, tai tokių „savanorių“ visada atsiras. Sunku net suprasti, kai lemtingo referendumo išvakarėse Lietuvos televizijos laidoje dalyvavęs Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Kėdainių ir visos Lietuvos magnatas Viktoras Uspaskich, lyg ir besąlygiškai pasisakęs už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje, davė nurodymą referendumo dienomis prie rinkimų apylinkių rinkti parašus už jo organizuojamą referendumą dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo. Ir ne tik prie rinkimų apylinkių, bet ir akiplėšiškai veržėsi į piliečių butus, reikalaudami pasirašyti už „euroentuziasto“ organizuojamą „pažangų“ referendumą, kuriuo iš tikrųjų bus dezorganizuota visa Lietuvos politinė sistema: į Lietuvos Seimą bus „renkami“ tik magnato pasirinktos marionetės, o politinėms partijoms bus paliekamos tik nieko nelemiančių statistų vaidmuo.
Tikriausiai reikiami 300 tūkstančių piliečių parašai bus surinkti, nes į tą kampaniją dedami ne tik dideli pinigai, bet ir įtraukiami Seimo nariai. Keisčiausia, kad tarp tokių agitatorių yra valdančiosios koalicijos Socialliberalų frakcijos narių. Visai nesvarbu, kad socialliberalų vadas ir Seimo pirmininkas A.Paulauskas ne kartą sakė, jog nepritariąs V.Uspaskich organizuojamam referendumui. Na ir kas. Mat, anot Socialliberalų frakcijos nario Valerijaus Simuliko, beje, Šiaulių skyriaus Naujosios sąjungos (socialliberalų) pirmininko, kurio būstinėje referendumo dienomis buvo renkami parašai už kolegos V.Uspaskich referendumą, jis gyvenąs demokratinėje valstybėje, ir kiekvienas partijos narys gali turėti savo nuomonę. Todėl V.Simulikas ir nepaklūsta nei Seimo daugumos, nei socialliberalų partijos nuomonei. Referendumo dienomis per vietinį Šiaulių radiją nuolat kas pusvalandį buvo skelbiami raginimai ateiti į V.Simuliko štabą pasirašyti už V.Uspaskich referendumą dėl tiesioginių Seimo narių ir merų rinkimų. Beje, buvo skelbiami ne tik V.Simuliko kontoros, bet ir kiti adresai. Kaip teigia žiniasklaida, paties V.Simuliko renkant parašus kontoroje nebuvo, juos rinko solidžią algą iš valstybės gaunantis jo padėjėjas kažkoks Drąsius Bagdonas. Paties V.Simuliko žodžiais tariant, rinkti parašus jo paprašęs V.Uspaskich, o laikytis partijos pozicijos tuo klausimu jam visai neprivalu.
Paaiškėjus tokiems dalykams, valdančiosios partijos ir frakcijos narys, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas piktinosi, jog to dar betrūko, kad valdančiosios koalicijos socialliberalų partijos narys elgiasi priešingai nei oficiali partijos pozicija. Tuo labiau kad V.Simulikas išrinktas Seimo nariu tame pačiame mieste, kur yra ir partijos vado bei Seimo pirmininko A.Paulausko rinkimų apygarda. A.Salamakinas sakė, jog V.Simuliko padėjėją D.Bagdoną reikėtų nedelsiant atleisti, nes jis vykdo darbą, kurį Seimo valdančioji dauguma įvertino kaip žalingą valstybei. Tik kas iš to! A.Salamakinas jau ne kartą oficialiai piktinosi panašiais dalykais, bet dar nė vienu jo vadovaujamos komisijos sprendimu panašiems įstatymus pažeidinėjantiems pareigūnams nė plaukas nuo galvos nenukrito. Reikalas pakankamai aiškus. Valdančioji dauguma, ypač A.Paulausko socialliberalai, nuo pat savo susikūrimo dienos yra po V.Uspaskich padu. Jis netgi neslepia, kad ši partija sėdi oligarcho kišenėje. Dargi pagrasino, jeigu socialliberalai užsimanytų jį pašalinti iš frakcijos, tai automatiškai netektų finansinės magnato paramos. Taip ir pasakęs: „Remiu Naująją sąjungą tiek, kiek ji rems mane“. Pasakyta pakankamai tiesiai šviesiai. Todėl partijos vado ir Seimo Pirmininko nedrąsūs lemenimai, kad jis pasikalbėsiąs su partijos Šiaulių skyriaus pirmininku V.Simuliku, tėra tik eilinis akių dūmimas. Gal ir pasikalbės, bet niekas nuo to nepasikeis. Juk aiškiai matyti, kas iš tiesų komanduoja šiai po A.Paulausko vėliava susispietusiai karjeristų komandai. V.Simulikas, rinkdamas parašus už V.Uspaskich referendumą, tiktai parodė, kas iš tiesų užsako muziką. Dar galima priminti kuriozišką faktą: pasirodė, kad turtingiausias Seimo narys V.Uspaskich, perkantis ne tik rinkėjų parašus, bet ir visa kita, gyvena Seimo viešbutyje, nemokėdamas už tai nė cento, ir turi nusipirkęs prabangų būstą prestižinėje sostinės M.K.Čiurlionio gatvėje, kurioje nuo seno susisukę bajorų gūžtas buvę partiniai nomenklatūrininkai. Stebėtis tuo nereikėtų. Kuo gi Kėdainių oligarchas blogesnis už Socialdemokratų partijos aktyvistę B.Vėsaitę, irgi turinčią butą Vilniaus senamiestyje, bet gyvenančią Seimo viešbutyje, už kurį irgi nemoka?! Tai jau tapo valdančiųjų įpročiu ir tradicija: melžti iš valstybės ir mokesčių mokėtojų, kiek tik įmanoma.
Jau kitą dieną po visą Europą nustebinusio sėkmingo referendumo dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje vėl išlindo „didžiosios kaimynės“ ir jos satelitės lukašenkiškos Baltarusijos specialiųjų tarnybų kurstomi vadinamieji euroskeptikai, pasivadinę Lietuvos nepriklausomybės sargais. Seimo narys ir jaunalietuvių vadas Stanislovas Buškevičius, jo artimiausias bendražygis „istorikas“ Edvardas Kriščiūnas ir dideliu politologu besiskelbiantis Giedrius Šarkanas pateikė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Jame reikalaujama pripažinti referendumo rezultatus negaliojančiais, esą dėl neteisėtos agitacijos, balsavimo slaptumo pažeidimų ir blogo Referendumo įstatymo. Du garbaus amžiaus „jaunalietuviai“ ir neva politologas teigia, jog balsavusiems piliečiams įteikti lipdukai pažeidė referendumo įstatymą. Skundo autoriai taip pat dėstė, jog referendumo išvakarėse ir jo metu buvo įvesta cenzūra… Apie kokią cenzūrą galima būtų kalbėti, jeigu vadinamieji euroskeptikai savaitėmis „neišlįsdavo“ iš televizorių ekranų? Ir vis tie patys keli etatiniai rėksniai, jau minėti S.Buškevičius, E.Kriščiūnas, Seimo narys J.Veselka, „žemdirbys ir žurnalistas“ P.Šliužas. Štai ir visi Lietuvos nepriklausomybės „gynėjai“. Daugiau neatsirado. Nepaisant to, kad internetinėje žiniasklaidoje prieš referendumą buvo paskleista informacija, nukreipta prieš Lietuvos stojimą į ES ir apskritai prieš Europos Sąjungą. Jau aišku, kad ši interneto informacija buvo skleidžiama iš Baltarusijos KGB būstinės Ašmenoje. Juk tokiu būdu skleidžiamą „informaciją“ sukontroliuoti neįmanoma. Netgi „prezidentinė“ Liberalų demokratų frakcija kreipėsi į Lietuvos specialiąsias tarnybas, prašydama ištirti, kokia yra propagandinės veiklos prieš Europos Sąjungą kilmė, ir ar tokia veikla nėra reikalinga aktyvesnės Lietuvos specialiųjų tarnybų reakcijos. Aišku, toks kreipimasis irgi „tik dėl vaizdo“. Kas ne kas, o liberalai demokratai puikiai žino, kad jokios Lietuvos specialiųjų tarnybų reakcijos nebus. Šios tarnybos kaip ugnies bijo net mažu piršteliu užkliudyti Maskvą ar Minską. Dar keisčiau atrodo, kai pirmadienio vakare, net nespėjus paskelbti oficialių referendumo rezultatų, nacionalinio transliuotojo LTV laidos „Paskutinė kryžkelė“ vedėjai, visuomenėje vadinami komjaunimo aktyvistais, R.Juozapavičius ir R.Musnickas pasikvietė į studiją niekam neatstovaujančius tuos pačius „euroskeptikus“ S.Buškevičių, E.Kriščiūną ir G.Šarkaną, suteikdami jiems tribūną keikti ES ir daugumos Lietuvos piliečių apsisprendimą, tuo sugadindami šventinę tautos nuotaiką. Ką visa tai galėtų reikšti? Negi minėti „Paskutinės kryžkelės“ laidos vedėjai irgi pakliuvo ant Ašmenos kagėbistų kabliuko? Visišku absurdu galima pavadinti ir jaunalietuvio S.Buškevičiaus postringavimus. Kokiems gi jauniesiems lietuviams atstovauja šis politiku besidedantis veikėjas? Juk absoliuti dauguma Lietuvos jaunimo kaip nė vienuose rinkimuose vieningai pasisakė už Lietuvos narystę ES ir netgi, negailėdami jėgų, kas irgi neįprasta, ragino savo tėvus ir artimuosius pasisakyti už ES. O dar keisčiau nuskambėjo vienvaldžio Lietuvos Premjero pasiūlymas panaikinti Lietuvos Europos komitetą, esą jis jau atliko savo užduotį, tačiau visiems turėtų būti aišku, kad kaip tik dabar šis komitetas turėtų dar labiau suaktyvinti savo darbą, nes laukia labai svarbus Lietuvos priėmimo į ES sutarties ratifikavimas ES šalių parlamentuose. Toks Premjero sumanymas reiškia viena: pirmiausia nušalinti Europos komiteto generalinį direktorių Petrą Auštrevičių, dėjusį daugiausia pastangų Lietuvai tapti ES nare, antra, perimti ir šią kol kas dar nepriklausančią partijai instituciją į savo ir valdančiojo klano rankas. Tai kvepia didžiuliais ES fondų pinigais. Juk klanas jokiu būdu neketina leisti, kad tie pinigai atitektų ne tiems.
„Sveiki, europiečiai!“ – tokiais žodžiais ankstų pirmadienio rytą Prezidentas pasveikino prie Prezidentūros susirinkusią besidžiaugiančių žmonių minią. Tačiau jau po kelių valandų R.Paksas pasirašė dekretą dėl Premjero pateiktos naujojo gana prieštaringai vertinamo vidaus reikalų ministro, atvirai promaskvietiško „europiečio“, V.Bulovo paskyrimo. Dvi savaites lyg ir vengęs paskirti jį vidaus reikalų ministru ir nepritaręs Premjero pasirinkimui, Prezidentas, pasirodo, tik vaidino. Apie tai prasiplepėjo Prezidento atstovas spaudai R.Gorbačiovas, pareikšdamas, kad Prezidento apsisprendimas dėl V.Bulovo kandidatūros buvo sąmoningai atidėliojamas, vengiant įtakos referendumo dėl stojimo į Europos Sąjungą rezultatams. O laimėjus referendumui, į aukščiausius postus galima skirti visus Premjero „pateptuosius“. Tai dar kartą įrodo, jog Lietuvoje galutinai įsigalėjo vieno asmens valdžia. Todėl keistai atrodo kai kurių Prezidento gerbėjų (kokių dar liko) samprotavimai, jog R.Paksas šiuo metu yra vienintelė atsvara A.Brazausko diktatui. Tai aiški netiesa. Prezidentas, vos tik įžengęs į S.Daukanto gatvės rūmus, aiškiai parodė, kad jis su tuo susitaikė ir nuolankiai pripažįsta Premjero visavaldystę.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija