Grįžkime prie dorovės pagrindų
ir tikėjimo
Dauguma vyresnio amžiaus žmonių
mena, kokiais pagrindais buvo auklėjami, kas buvo didysis gyvenimo
mokytojas ir kokie tapome, patekę į vieno ar kito okupanto rankas.
Lietuvos nepriklausomybės buvome auklėjami kita dvasia: dorovės
pagrindus dėjo Bažnyčia, o nepriklausoma valstybė auklėjo būti
tikrais patriotais. Žmogaus ir valstybės gyvenime ypač didelį
vaidmenį vaidino Bažnyčia. Tėvai daug dirbo ir vaikus nuo mažens
pratino prie darbo, Bažnyčia ugdė dorovę ir sąžiningumą, meilę
tėvynei. Susikūrę skautai, pavasarininkų kuopelės ar šauliai ugdė
patriotizmą. Užėjus sovietinei okupacijai, visos šios savybės
buvo pamintos. 1941 metų lietuvių tautos genocidas daugelį šviesuolių
pasmerkė mirčiai. Įžengus raudonajai armijai ir Lietuvai tapus
sovietine, į Kauną, kuriame dar buvo mūsų vyriausybė, iš Maskvos
buvo atsiųstas G.Dekanozovas - be jo žinios niekas nebuvo skiriamas
ministru ir t.t. G.Dekanozovo dėka Lietuvą valdyti ėmė ištikimas
bolševikas A.Sniečkus. O tas ištikimybės bolševikams rodymas buvo
smurtas ir represijos prieš lietuvių tautą. Buvo numatyta išvežti
70 proc. gyventojų, bet tam sutrukdė karas su vokiečiais. Lietuva
pateko į kito okupanto rankas. Naujasis okupantas į Sibirą netrėmė,
bet buvo gaudomi jauni žmonės ir vežami į Vokietiją darbams, nors
lietuviškose mokyklose buvo paliktas katalikiškas auklėjimas.
Lietuvos žmonės vėl kentėjo.
1944 metais, pasibaigus karui, sovietinė valdžia, sugrįžusi į
Lietuvą, tęsė smurtą prieš Lietuvos gyventojus. Jauni vyrai buvo
prievarta imami į okupacinę kariuomenę, buvo tęsiami areštai ir
trėmimai. Ir tai privertė geriausius, šviesiausius tautiečius
priešintis okupantams. Žmonės pasitraukė į miškus ir prasidėjo
nelygi kova. Trečdalis tautos buvo sunaikinta okupantų. 50 okupacijos
metų pakeitė žmonių mąstymą. Komunistinis auklėjimas išstūmė Dievą
iš žmonių, žmogus prilygintas Dievui - ir to pasekmes mes matome
dabar.
Kad taptume tikrais europiečiais, dvasioje laisvais, turime sugrįžti
prie dorovės pagrindų ir tikėjimo.
Antanas ŠIMĖNAS
Panevėžys
© 2003 "XXI amžius"