|
Į
Soldino mišką, kur nukrito Lituanica
Kelionės įspūdžius prisimenant
 |
Poznanės rotušė |
Balandžio 4-6 dienomis mes, 40
ekskursantų grupė, keliavome į Lenkijos Respubliką. Pagrindinis
tikslas aplankyti Soldino mišką, kuriame yra paminklas 1933
m. liepos 17 d. žuvusiems Atlanto nugalėtojams Steponui Dariui
ir Stasiui Girėnui.
Į Soldino mišką atvykome balandžio 5-ąją. Švietė saulė, pučiant
pavasariniam vėjui ošė pušys. Gidė Irena išsamiai papasakojo apie
didvyrių skrydį, jų patirtus sunkumus, didelį entuziazmą ir ryžtą
nugalėti Atlantą ir tuo išgarsinti Lietuvą.
Tūkstančiai Kauno gyventojų ir visa Lietuva laukė Lituanicos.
Deja, drąsuoliai žuvo Soldino miške. Ir šiandien dar neaiškios
jų žūties aplinkybės. Kodėl jie žuvo, sėkmingai perskridę Atlantą?
Turėjo dar kuro, galėjo pasiekti Kauną. Tą paslaptį nusinešė Soldino
miškas.
Tyla ir susikaupimu pagerbėme mūsų tautos didvyrius. Miško ramybę
sutrikdė giesmė Lietuva brangi. Aplankėme muziejų, esantį netoli
nuo žūties vietos. Muziejaus medinį pastatą pastatė Achema.
Jį prižiūri šalia jo savo sodyboje gyvenanti lenkė.
|
|
Nenoriu
tapti mafijos bosu!
Prieš papildomus rinkimus į keturias
laisvas vietas Seime iš vieno kandidatų tapti Seimo nariu (Vilniaus
Antakalnio rinkimų apygarda) gavau meilės laišką. Tigro kreipinį
Gerbiama(-s) Kojeliniai (taip parašyta originale, kurį siunčiu
drauge su savo laišku) supratau kaip Virgilijaus Noreikos siūlymą
man tapti mafijos vadeiva ir vadintis Kojelinių gauja. Nors Panevėžyje
siautėja Tulpiniai, nesutinku ne tik tapti tokia garbia asmenybe,
bet ir žavėtis gerbiamo Tigro lietuvių kalbos mokėjimu. |
|
Tarp
Rytų ir Vakarų
Mintys po birželio 16 dienos Lietuvos radijo laidos
Dar pirmasis Lietuvos prezidentas
Antanas Smetona yra sakęs: Jei bendradarbiausime su vokiečiais
(Vakarais), mus paveiks geresnis ekonominis, kultūrinis faktorius,
jei su slavais degradacijos
Jis tikino: Kokia nori, kad būtų
tauta, tokią padaryk mokyklą. Kokia bus mokykla, tokia bus tauta
Taip, atrodo, aišku, ką turėtume daryti, kaip elgtis, kur nukreipti
svarbiausius savo siekius ir darbus. Tačiau ar visi norime, kad
joje gyventi būtų gera ir malonu? Ar visi norime, kad apie mūsų
šalį ir žmones visur kalbėtų tik gerai, su pagarba? |
|
Dėl
Kazio Ladigos pavardės rašybos
Perskaitęs žurnalisto Vytauto Bagdono
publikaciją Nepagarba nepriklausomybės kovų dalyviui (XXI amžius,
2003 m. birželio 11 d., Nr. 45), kur autorius atkreipia dėmesį,
jog įvairiuose šaltiniuose ir netgi gatvių pavadinimuose Lietuvos
karininko Kazio Ladigos pavardė rašoma skirtingai (Ladyga, Ladiga),
teiraujasi, kaip iš tiesų reikėtų rašyti šią pavardę, norėčiau kai
ką paaiškinti.
|
|