| Pasaulio
religinės muzikos genijus
 |
Įžymusis muzikos genijus
Kšyštofas Pendereckis
Michailo Raškovskio (ELTA)
nuotrauka |
Šįmet, minint pasaulio garsenybės
įžymaus lenkų kompozitoriaus ir dirigento Kšyštofo Pendereckio
70-ąsias gimimo metines, maestro autoriniai koncertai rengiami žymiausiose
pasaulio salėse, taip pat ir Lietuvoje.
1998 m. lapkričio 20 d. Vilniuje,
Šv. Jonų bažnyčioje, nuskambėjo lenkų kompozitorių kūrinių chorui
koncertas. Į renginį, skirtą kovojusių už Lietuvos ir Lenkijos laisvę
karių garbei, atvyko visų lauktas svečias iš Lenkijos garsiausias
XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios religinės muzikos genijus, kompozitorius
ir dirigentas Kšyštofas Pendereckis. Jo vardas simbolizuoja šiandieninę
pasaulio muzikinę kultūrą. Tai žmogus, kurio kūryba tapo pasauline
vertybe, vertinama skirtingų tautų, šalių ir žemynų žmonių. Tai
liudija patys aukščiausi įvairiausių šalių kultūrinių, mokslinių,
politinių organizacijų apdovanojimai, kurių jis turi daugiau kaip
30, kompozitoriui suteikta penkiolikos meno ir mokslo akademijų
garbės vardai, o kur dar žymiausių pasaulio universitetų bei aukštųjų
muzikos mokyklų Jeilio, Džordžtauno, Glazgo, Ročesterio, Bordo,
Madrido, Belgrado, Maskvos, Poznanės, Krokuvos - garbės daktaro
ir profesoriaus vardai. K.Pendereckis 2000 metais Kanuose laimėjo
Metų kompozitoriaus vardą, o 2001-aisiais už pasiekimus meno srityje
buvo apdovanotas Prince Asturia Award premija.
K. Pendereckiui už muzikinius nuopelnus buvo įteiktas Didžiojo Lietuvos
kunigaikščio Gedimino ordinas. Žymusis maestro po kelių dienų šventė
65-erių metų sukaktį. Šv. Jonų bažnyčioje K.Pendereckis dirigavo
Varšuvos nacionalinės filharmonijos chorui. Iškilmingą Viduramžių
epochos muzikinę dvasią papildė dvi XVI amžiaus lenkų kompozitoriaus,
kurį laiką dirbusio Lietuvos kunigaikščio Radvilos Juodojo dvare,
renesansinės kompozicijos. Klausydamas K.Pendereckio kūrybinės retrospektyvos
nuo 1996 metais sukurto De Profundis iki Stabat Mater, sukurto
dar 1962 metais, jauti, kaip šių kūrinių kompozicinius kontrastus,
skirtingus muzikinius sprendimus jungė 1987 metais parašytas opusas,
dedikuotas Mstislavui Rostropovičiui, bei 1981-aisiais kardinolo
kankinio Stefano Vyšinskio gedulingiosioms atminimo Mišioms sukurtas
Agnus Dei.
Žymusis muzikas minėjo apie savo hobį - botaniką, Lenkijos istorijos
ir kultūros ypatumus, lėmusius vienokį ar kitokį muzikinį sprendimą.
Pasakodamas apie savo naujausią to meto sakralinės muzikos kūrinį
Credo, minėjo, kad jam panaudojo liturginį šv. Mišių Credo dalies
tekstą, Didžiosios savaitės himną, psalmių tekstus (lotynų ir lenkų
kalba). Opusas parašytas J.S.Bacho akademijos Štutgarte ir Oregono
J.S.Bacho 1996 metų tarptautinio festivalio užsakymu, o pirmą kartą
atliktas šiame festivalyje 1998 metais. Jame dalyvavo ir Lietuvos
atlikėjai.
K. Pendereckio muzikos ryšiai su Baroko epocha akivaizdūs jau seniai,
todėl ir šis užsakymas nebuvo atsitiktinis. Apie K. Pendereckio
muziką lenkų muzikologas Miečyslavas Tomaševskis rašo: K.Pendereckis
neįprastai naudoja iš pasąmonės ateinančius kūrybos būdus ir tropus,
kuriuose rasime senąsias exclamatio, abruptio anabasis gradatio
formules.
Norėdamas valdyti ekspresijos gyvastį, kompozitorius pasitelkia
tradicines formas. Taip pasiekiama paradoksalaus efekto, muzikos
retorikos laikų figūros vis dar stiprina išraiškos galias. Credo
gali tapti dar vienu šių teiginių pavyzdžiu. Rašydamas Credo,
autorius buvo įsitikinęs savo, kaip religinės muzikos kūrėjo, misija.
Muzikologo M. Tomaševskio tvirtinimu, K. Pendereckiui niekada nebuvo
būdinga atsiskyrėlio laikysena, atvirkščiai, kūryba jis visuomet
pabrėžia savo pilietinę poziciją. Gal čia, greta muzikinio meistriškumo,
ir slypi muzikos dramaturgo talento ir populiarumo paslaptis.
Prisiminkime kompozitoriaus Lenkų Requiem atlikimą 1980 metais
Gdanske,kur stovi 43 metrų aukščio kryžius, kryžiaus aukštis metrais
atitinka aukų skaičių kuris priminė manifestaciją prieš komunistus
ir sutraukė milijonus žmonių. (Nors autorius teigia neturįs nieko
bendra su politika.)
Kiekvienam darbui savas laikas, įsitikinęs maestro.Dar 1987 metais
kalbėjęs apie būtinybę gaivinti komunistinės sistemos nuniokotas
sacrum tradicijas, šiuo metu muzikos avangardistas pranašauja išliksiant
vien muziką, įkūnijančią pastarųjų dešimtmečių patirties sintezę.
Vienas šios estetikos K. Pendereckio kūrinių - oratorija Septyni
Jeruzalės vartai, parašyta Jeruzalės 3000 metų jubiliejui, skambėjo
pernykščiame Tarptautiniame Pažaislio VII muzikos festivalyje, suteikdama
jam Europos muzikos švenčių didybės ir gilaus turinio.
Maestro pasakojo apie kūrybinius planus, kurie sudaryti iki pat
2011 metų. Anot lietuvių kompozitorės ir muzikos kritikės Audronės
Žigaitytės, K.Pendereckis genialiai pasinaudojo visomis karjerai
būtinomis situacijomis, ir tai davė puikių rezultatų.
Šiandien maestro pranašauja būsiąs vienas paskutiniųjų mohikanų,
rašančių tradicinius kūrinius. XXI amžius, pasak jo, taps naujų
instrumentų, naujos muzikos era. Kokią, jeigu žinotų, pats rašytų.
Birželio 28 dieną Kauno Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje muzikos
gerbėjai vėl turėjo puikią galimybę klausytis, be kitų kūrinių,
ir K.Pendereckio kūrinį Te Deum. Dirigavo pats kompozitorius.
Man visada malonu atvykti į Lietuvą, sakė garbusis kompozitorius,
o dabar jau antrą kartą lankausi Kaune. Tai aštuntasis mano apsilankymas
Lietuvoje. Kaune išvydau tokią įspūdingą Prisikėlimo bažnyčią, kuri
kažkodėl taip ilgai neatgauna savo architektūrinio žavesio. Labai
puiki akustika.
Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, o ypač su Kauno valstybiniu
choru mane sieja labai geri kūrybiški santykiai. Kauno valstybinis
choras sugeba atlikti sudėtingiausius kūrinius, jis žinomas pasaulio
muzikinei visuomenei ir labai aukštai vertinamas. Ir šiandien choras
dainavo puikiai.
Esate minėjęs, kad negalite paaiškinti tiksliai, kodėl pasirinkote
muziko kelią?
Tikrai sunku pasakyti. Užaugau katalikiškoje šeimoje. Sakyčiau,
tai nėra didelė retenybė, turint galvoje, kad Lenkija yra išskirtinai
katalikiška šalis. Gimiau mažame miestelyje, kuriame pusė gyventojų
buvo žydų tautybės žmonės, tad gal todėl religija, žmogaus egzistencijos
klausimai, karo pasekmės turėjo įtakos mano pasirinkimui.
Anksčiau jums neleido atvykti į Lietuvą, o dabar, kai jau galima,
ar jus traukia Lietuva?
Su malonumu visada vykstu, jei esu kviečiamas. Apie Kauną dar
nelabai daug turiu istorinių faktų, bet, laikui bėgant, šias spragas
užpildysiu. Mūsų tautas sieja ilgas istorinis valstybingumas, buvome
viena valstybė. Kultūriniai saitai mus ir toliau turi sieti. Esame
artimi kaimynai. Puiku, kai kaimynai gražiai sugyvena, bendrauja.
Greitai būsime Europos Sąjungoje, kurioje privalome išlaikyti tautinį
indentitetą, savo kultūrą, kalbą, likti saviti.
Sveikiname kompozitorių ir dirigentą K.Pendereckį su artėjančiu
70-mečiu. Linkime tikrai daug įdomių kūrybinių sumanymų, o pirmiausia
naujų kūrinių. Žinoma, ir sveikatos,malonių įspūdžių Lietuvoje.
Kazimieras DOBKEVIČIUS
© 2003 "XXI amžius"
|