| Iš
geros širdies
|
Jonas Petras Kedys įteikia pinigines dovanas
gausių šeimų mamoms
Zenono ŠIAUČIULIO nuotraukos
|
Ne vieneri metai Lietuvoje gimstamumas
mažėja, mūsų tautiečių miršta daugiau negu gimsta. Manoma, kad viena
tokio reiškinio priežasčių - sunki mūsų šalies ekonominė, socialinė
padėtis. Nes išlaikyti, materialiai aprūpinti, išmokslinti nors
vieną vaiką daug kainuoja, o ką kalbėti apie dvi, tris ar dar daugiau
atžalų. Nemažai tėvynainių, ypač jaunimo, laimės ieškoti vyksta
į užsienio šalis. Dažniausiai nelegaliai, o tai reiškia, kad ten
jie dirba vergiškose sąlygose, to krašto mastais kone pusvelčiui.
Bet ir toliau vyksta, nes ir tokiomis sąlygomis ten galima šiek
tiek užsidirbti, negu nieko neturėti savo gimtojoje tėvynėje. Kai
kurie lietuviai grįžti į namus nė neketina.
Todėl ypač gerbtinos tos mūsų šeimos, kuriose auga trys, penki ar
dar daugiau vaikų. Kai kurios jų vos pajėgia sudurti galą su galu,
kai kurių tėvai neturi darbo, pašalpos labai menkos. O įvairios
valdžios, be paguodimų, padrąsinančių žodžių ir tuščių pažadų, daugiau
iš esmės mažai kuo padeda.
Apie tas gausias šeimas, jų rūpesčius buvo kalbėta Kauno miesto
savivaldybėje įvykusiame gausių šeimų susitikime. Į jį suvažiavo
tokių šeimų tėvai su savo atžalomis iš visos Lietuvos - Biržų, Mažeikių,
Širvintų, Tauragės, Vilkaviškio, Kauno bei kitų rajonų ir miestų.
Garbingiausias šventės svečias, o gal tiksliau - šeimininkas, tą
dieną buvo Lietuvos išeivių atstovas, gyvenantis Australijoje, Jonas
Petras Kedys. Visą gyvenimą daug ir sąžiningai dirbęs, dėjęs centą
prie cento, jis sukaupė šiokių tokių santaupų. Dabar nemažą jų dalį
aukoja Lietuvoje gyvenančioms nepasiturinčioms daugiavaikėms šeimoms
paremti. Tai jis daro jau šeštus metus. Žinoma, visų tokių šeimų
problemų išeivijos lietuvis altruistas nepajėgs išspręsti, tačiau
ir šis gražus žingsnis ne vienai šeimai teikia nors šiokios tokios
dvasinės, materialinės atgaivos. Garbusis svečias (beje, jis lietuviškai
kalba be jokio akcento) apgailestavo, kad iš 300 gautų prašymų dėl
paramos jis galėjęs patenkinti nedidelę jų dalį... Sunku buvę nuspręsti,
kam skirti pašalpą, teko rinkti duomenis seniūnijose, kalbėtis
su tėvais, jų vaikais.
Šventėje dalyvavęs monsinjoras Alfonsas Svarinskas atkreipė dėmesį,
kad Lietuvoje gyvena daug turtingų žmonių, jie taip pat galėtų ištiesti
dosnesnę ranką daugiavaikėms šeimoms, kaip tai daro jo bičiulis
J.Kedys, kuris randa kelią į Lietuvą net per tūkstančių kilometrų
nuotolius. Beje, mons. A.Svarinskas su J.Kedžiu prieš kurį laiką
susipažino kaip tik Australijoje, ir šioji draugystė tęsiasi ligi
šiol. Garbusis dvasininkas svarstė, kad sukurti visuomenę, kurioje
niekam nereikėtų materialinės pagalbos, yra sudėtinga, gal net neįmanoma.
Štai ir turtingoje Amerikoje tokios paramos daugeliui reikia, ten
veikia daug įvairių labdaros fondų. Tad ir mes nepamirškime, kad
savo artimą reikia mylėti kaip patį save, į pirmą vietą iškeliant
žmogaus dvasines vertybes. O per jas ateisiančios ir kitos.
Kauno mero pirmasis pavaduotojas Kazimieras Starkevičius (beje,
į susitikimą atėjęs su savo mažuoju Kazimieru) J.Kedį pavadino gerumo
ambasadoriumi. Tas gerumas, šildąs ne vieno lietuvio širdį, ir toliau
teikia vilties. Garbiajam geradariui vicemeras įteikė Padėkos raštą.
J.Kedys penkiolikos daugiavaikių šeimų atstovėms motinoms iš Kauno,
Biržų, Mažeikių, Tauragės, Ukmergės, Vilkaviškio, Raseinių, Panevėžio
rajonų, Telšių, Klaipėdos, Jurbarko, Skuodo įteikė vokus, kurių
kiekviename šlamėjo po 1500 litų. Tokia, svečio žodžiais tariant,
kuklia labdara buvo pagerbtos Kazlauskų šeima iš Raseinių, Petrikaičių
iš Skuodo ir kitos šeimos.
Šis J.Kedžio gausių šeimų pagerbimas buvo šeštasis. Ateityje laukia
dar ne vienas. Taip pat - su dovanomis ir palinkėjimais.
Benjaminas ŽULYS
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"
|
