Pirmasis puslapis
Liudijimai
Ora et labora
Lietuva
Katalikų bendruomenėse
Darbai
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Šiaulių vyskupijoje

Kelmės dekanate

Vyskupą Eugenijų Bartulį (dešinėje) pasitiko klebonas kun. Alionidas Budrius

Koplytstulpis su šv. arkangelu Mykolu

Šv.Mišias bažnyčioje aukojo buvęs ir dabartinis klebonai kunigai Stanislovas Anužis ir Alionidas Budrius

Kražiečių sambūrio diena prie Jėzuitų kolegijos

Eisena nuo bažnyčios pasuko į Kražių aikštę Autoriaus nuotraukos

Atgimsta svarbus Žemaitijos centras

Kražiai. Miestelis tris dienas šventė 750 metų jubiliejų. Rugpjūčio 15–ąją, per Žolinę, vyko kražiečių sambūrio diena. Šv. Mišios buvo aukojamos Šv. Roko koplyčioje, o vidudienį - Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje. Jas aukojo Kražių klebonas kun. Alionidas P.Budrius, neseniai šventęs kunigystės 15 metų sukaktį, ir buvęs klebonas, dabar dirbantis Los Andžele (JAV), kun. Stanislovas Anužis, neseniai minėjęs kunigystės 20-metį. Per šv. Mišias giedojo Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčios Sumos choras (vadovas Algimantas Mišeikis). Kražiečiai ir svečiai klausėsi Kražių jėzuitų giedamų XVII amžiaus giesmių.
Po šv. Mišių šventinė kražiečių eisena miestelio gatvėmis su vėliavomis, lydima Kelmės folklorinio ansamblio “Taduja” dainų, žygiavo į Jėzuitų kolegijos aikštę.
Dabar Jėzuitų kolegijos pastatas neatpažįstamai pasikeitė. Švyti visi architektūros komponentai, jų kompozicija dvelkia viduramžiais ir šiais laikais. Galima drąsiai teigti, jog šis pastatas labai žavi, patraukia akį, tapo įspūdingas.
Nuo pakylos į susirinkusius žmones šventiniu žodžiu kreipėsi Kražių seniūnas Vaclovas Andrulis, Seimo narys Zenonas Mačernius, kuris vadovauja Kražių kultūros paveldo atgimimo darbams, yra šių darbų variklis. Svečias sakė: “Turime vilties, kad darbai bus tęsiami Jėzuitų pastato viduje. Į šį pastatą numatyta perkelti Kražių kraštotyros muziejų, seniūniją, biblioteką ir kitas institucijas, o tam reikia, deja, nemažai - 10 mln. litų. Tai didelė suma. Pastoliuose tebėra bažnyčia ir jos pagrindinis altorius. Ir čia lėšų stoka, tačiau bendruomenė tikisi įtikinti valdžią suteikti paramą”.
Kun.S.Anužis, 1987-1992 metais buvęs Kražių klebonu, o dabar atvykęs į svečius, prisiminė, kaip Sąjūdžio, Atgimimo laikais vertė sustabarėjusią komunistinę sistemą, leido laikraštį “Kražių aidai”, kuris, daugelio tvirtinimu, tuo metu buvo bene geriausias jei ne Lietuvoje, tai bent Žemaitijoje.
Kražių klebonas kun. A.P.Budrius jausmingai kalbėjo: “Į Vytauto kalnelį veda 50 pakopų lauko riedulių laiptai, kurie per penkis amžius milijonais pėdų buvo minami ir nudildyti, jie ir šiandien dar tebeliudija apie kražiečių pamaldumą, jų dvasios tvirtumą. Suvokime - šis kalnelis yra tikrai gerbtinas ir vertas sutvarkymo, jis laukia mūsų rankų ir širdžių, kaip šimtmečių liudininkas (…). Netruks prabėgti dešimtmetis, ir švęsime Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejų. Retoriškai klauskime savęs: ar tą jubiliejų švęsime ant apžėlusių nuodėgulių, ar imsimės darbo ir sugebėsime liudyti sau patiems ir pasauliui, jog mokame ir norime gerbti savo praeities kultūrinį bei istorinį palikimą?”
Kražių kraštotyros muziejaus direktorius, istorijos mokytojas, fenomenalus Kražių praeities žinovas Edvardas Dirmeikis stebėjosi: XVIII a. viduryje šešių margų kalvos plotelyje buvo net 22 įvairios paskirties pastatai, o šiandien teturime vos vieną šio ansamblio pastatą. Per laiko nuotolį turime suvokti, ko vertas kražiečių žygdarbis ginant katalikų tikėjimą, savo bažnyčią. O 1831 metais 400 sukilėlių būrys išžygiavo iš Kražių (…) Pokariu, 1944-1951 metais, šimtai kražiečių žuvo rezistentų gretose, Sibiro gulaguose už Lietuvos laisvę. Šiandien, jubiliejaus dieną, žinoma Lietuvos operos solistė Teresė Chmieliauskaitė-Sakalauskienė perdavė savo senelio Aleksandro Chmielevskio, 1830 metais baigusio sidabro medaliu Kražių gimnaziją, atestato kopiją ir kitus dokumentus. Muziejus pasipildė vertingu eksponatu. Šis vyras vėliau, 1863 metais, buvo vienas sukilimo slaptų vadovų.
Kražių sambūrio ištakos veda į Čikagą (JAV). Ten atsidūrę kražiečiai Juozas Kojelis, Apolinaras Bagdonas, Razminas ir kiti nutarė įkurti Kražių sambūrį, budėti, kad nepražūtų Kražių istorija, o 1983 metais išleido puikią knygą “Kražiai”.
Kražių seniūnas V. Andrulis sakė jau penktus metus einąs šias pareigas ir teigė, kad šie metai - patys sunkiausi. Miestelyje 864 gyventojai, o seniūnijoje - 3650. Demografinė padėtis liūdna - miršta dvigubai daugiau žmonių nei gimsta. Seniūnijoje vyrauja smulkūs ūkiai. Pradėtos atkurti mechaninės dirbtuvės, steigiama lentpjūvė ir kt., bus naujų darbo vietų. Kražių atgimimas siejamas su smulkiuoju verslu, turizmo plėtra. Kražių jėzuitų kolegija taps didžiuoju traukos istoriniu centru. V.Andrulis taip pat yra įsitikinęs, kad kražiečiai, kurie dabar dirba užsienyje, po kelerių metų sugrįš.
Kražių mokyklos sporto salėje buvo pagerbti medžio skulptūrų parko „Kražių kelias - 2003" darbų autoriai: kretingiškis Raimundas Puškorius, Mantas Pažėra, koplytstulpio prie įvažiavimo į Kražius autorius Aivaras Norbutas iš Kelmės, Birštono atstovas Paulius Pranculevičius ir iš Kražių kilę Dalius Žymantas bei Gintaras Slipkeris.
Vėlai vakare visi išvydo fotografo Mindaugo Kavaliausko vizualinio meno projekciją “750 Kražių portretų”. Tai Kražių gyvenimo kasdienybė, progos, darbai, renginiai, išeinantys ir liekantys žmonės.
Rugpjūčio 16 dieną kražiečiai šventė savo miestelio 750 metų jubiliejų. Rytą katalikų bendruomenės atstovai prie Kražių ribos pasitiko Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį, kuris pašventino miestelio akcentą - naują koplytstulpį su šv. arkangelu Mykolu. Svečiai naujai spindinčioje klebonijoje išvydo 16 seniausių Kražių jėzuitų kolegijoje buvusių XV-XVI amžių knygų parodą. Viena įspūdingiausių - “Teisynas”, kurią 1565 metais kunigaikštis M.Giedraitis nusipirko studijuodamas Leipcige.
Šv. Mišios, kurias aukojo vyskupas E.Bartulis ir dvylika kunigų iš aplinkinių parapijų, vyko pilnutėlėje bažnyčioje. Per pamokslą vyskupas pabrėžė Kražių reikšmę ir šių dienų gyvenime, sakė, kad meilė Dievui ir Švč. Mergelei Marijai suteikė stiprybės, jėgų išsaugoti tikėjimą ir Švč. Sakramentą nuo caro kazokų išniekinimo.
Giedojo Šiaulių valstybinis kamerinis mišrus choras „Polifonija” (vadovas ir dirigentas Sigitas Vaičiulionis), vargonavo maestro Bernardas Vasiliauskas iš Vilniaus.
Po šv. Mišių šventinė eisena, grojant Vilniaus valstybiniam pučiamųjų instrumentų orkestrui “Trimitas” ir šokant grakščioms šokėjoms, užtvindė Kražių gatves. Į jubiliejų atvyko premjeras Algirdas Brazauskas su žmona Kristina, Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas, kultūros ministrė Roma Žakaitienė, susisiekimo ministras Zenonas Balčytis, grupė Seimo narių, apskričių ir kitų valdžios grandžių vadovų, visuomeninių organizacijų atstovų, mokslininkų.
Premjeras A. Brazauskas sveikinimo kalboje akcentavo Kražių istorinės praeities raidą ir Katalikų Bažnyčios vaidmenį Lietuvos švietimui, prisiminė Kražių skerdynes, nes “čia kovojo tautiškumas, Katalikų Bažnyčia su priešingomis jėgomis”. Vyskupas E. Bartulis sakė tikįs, “kad ir toliau kražiečiai laikysis katalikiškų tradicijų“. Kalbas sakė ministrė R.Žakaitienė, prof. V.Daujotytė, Seimo pirmininko pavaduotojas Č.Juršėnas, kuris perskaitė Seimo pirmininko R.Paulausko sveikinimą, sveikinimo žodį tarė susisiekimo ministras Z. Balčytis. Labiausiai visiems patikusią kalbą pasakė Kražių literatė 87 metų Juzefa Ramanauskaitė, kuri teigė: “Kražiai vieni nepajėgūs pakilti. Ačiū už paramą, bet, žinoma, reikalinga ateisianti parama, tai nepalyginamai daugiau“.
Grupei kražiečių ir svečių buvo įteikti Kražių 750 metų atminimo medaliai. Kražių garbės piliečių knygoje pasirašė premjeras A.Brazauskas. Kražiškiai ir garbūs svečiai klausėsi “Trimito” atliekamų pjesių ir dainų, dainavo Viktoras Malinauskas. Vakare koncertavo Romas Dambrauskas, grupė „Biplan”. Vidurnaktį kolegijos aikštėje sušvito 750 deglų. Dar ilgai kražiečiai prisimins šį jubiliejų, o mes dažnai lankysimės Kražiuose ir gėrėsimės naujomis skulptūromis, klebonija, Šv. Roko koplyčia, Jėzuitų kolegijos pastatu. Kražiai atgimsta.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

© 2003 "XXI amžius"