| Angelas
išskleidė sparnus Panemunyje
|
Išskleidusio sparnus angelo paminklas žuvusiems
partizanams
Autoriaus nuotrauka
|
Rokiškio rajone, Panemunyje, ant
aukštumėlės, šalia beržynėlio, iškilo paminklas - penkių metrų aukščio
su aštuonių metrų pločio išskleistais sparnais angelas. Iš nerūdijančio
plieno sukurtas monumentas skirtas šiame krašte žuvusiems kovotojams
už mūsų tautos laisvę. Kartu tai paminklas visiems Lietuvos antisovietinio
pasipriešinimo dalyviams, pokario metais kritusiems narsuolių mirtimi.
Gausiai žmonių šeštadienį atėjo į Panemunio kultūros namus. Čia
vyko mokslinė konferencija, skirta ginkluoto pasipriešinimo judėjimui,
kilusiam antrą kartą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą. Apie partizanų
kovas Rokiškio apskrityje pranešimą parengė Lietuvos istorijos instituto
mokslinis darbuotojas Mindaugas Pocius. Anykščių rajono savivaldybės
darbuotojas istorikas Gintaras Vaičiūnas pasakojo apie partizanų
vadą Kazimierą Kalpoką, veikusį Panemunyje ir Čedasuose. Rokiškio
krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas istorikas Algis Kazlauskas
nušvietė bendrą lietuvių ir latvių ekspediciją partizanų kovų takais
Latvijos teritorijoje 2001-2002 metais.
Kalbėjo kovų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dalyvis Jonas
Kadžionis. Jis partizanavo Anykščių krašte. Drąsuoliui teko kalėti
Sibiro lageryje kartu su poetu Antanu Miškiniu. Partizanai buvo
tokie pat žmonės kaip ir mes visi. Jie irgi mylėjo, džiaugėsi gyvenimu,
tačiau buvo priversti pakilti į kovą su sovietiniu režimu. Pagrindinė
partizanų jėga, padėjusi tikėti, kad jie turi laimėti, buvo katalikų
tikėjimas, - sakė J.Kadžionis.
Apie besitęsiančią sąžinės, dvasinio tyrumo, moralės skaidrumo kovą
kalbėjo susirinkusiųjų šiltai sutiktas Seimo narys prof. Vytautas
Landsbergis. Tai jo didžiulis nuopelnas, kad Panemunis turi tokį
didingą paminklą.
Vilniuje gyvenantis inžinierius mechanikas, akustikas Danielius
Gužas per vieną savaitę sugebėjo parašyti knygelę Paminklas žuvusiems
už Lietuvos laisvę. Autorius ją išleido savo lėšomis. Visą knygelės
tiražą profesorius išdovanojo atėjusiems į paminklo atidarymo iškilmes
žmonėms. D. Gužui teko partizanauti 1944-1945 metais, tačiau dėl
itin svarbių priežasčių jis turėjo pasitraukti iš šios kovos. Namuose
buvo motina, mažos seserys. Danieliui pavyko įsikurti Vilniuje.
Atostogų metu jis atvažiuodavo pas partizanus. Danielius savo akimis
matė, kaip Ažusilių kaime žuvo jo brolis partizanas Balys. Mokslininkas
yra prisidėjęs prie paminklo žuvusiems partizanams pastatymo, tačiau
dėl ligos bei kitokių gyvenimiškų negandų vilnietis buvo priverstas
pasitraukti iš aktyvios veiklos. Buvęs partizanas teigė, kad didingas
paminklas Panemunyje buvo pastatytas prof. V.Landsbergio dėka.
Jau paminklui stovint, D. Gužui kilo mintis parašyti knygutę apie
jo kūrimą. Vilniuje gyvenančiam vyriškiui tai pavyko įgyvendinti
per savaitę. Neieškodamas rėmėjų, šviesuolis knygutę Paminklas
žuvusiems už Lietuvos laisvę išleido savo lėšomis tam paskyrė
savo santaupas. Nors kartą per metus D.Gužas atvyksta iš Vilniaus
į gimtąjį Sičiūnų kaimą. Nebėra ten jokių trobesių, jie buvo nugriauti
per melioraciją.
Bronius VERTELKA
© 2003 "XXI amžius"
|
