Įpusėjus
piligriminei kelionei su kryžiumi į Vatikaną
|
Jadovo parapijos klebonas
neša kryžių |
|
Maldininkai iš Lietuvos
Lenkijos-Slovakijos pasienyje, ties Chyžne-Trstena vietove |
|
Į Romą keliaujantys Lietuvos piligrimai
palieka Bratislavą
EPA-ELTA nuotrauka
|
|
Sugrįžę žygio dalyviai (iš kairės): Vytautas
Totoraitis, Kazimiera Marčiulionienė ir Tadeušas Kalinovskis
Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka
|
|
Lenkijos Makov-Podhalanski
parapijoje kunigai neša kryžių |
Atrodo, dar taip neseniai palydėjome
Lietuvos piligrimus, nešančius kryžių į Vatikaną per Europos valstybes,
o jau sunkus žygis per karščiu dvelkiančią Europą įpusėtas. Iš Austrijos
dėl artėjančių mokslų metų sugrįžo Alytaus vidurinės mokyklos tikybos
mokytoja Kazimiera Marčiulionienė, Vilniaus miesto moksleiviai
jauniausias žygio dalyvis septintokas Vytautas Totoraitis bei vienuoliktokas
Tadeušas Kalinovskis.
Mokytoja K.Marčiulionienė pasakojo apie įspūdingą kelionę. Tik
birželio 14 dieną perėjome LietuvosLenkijos sieną ir jau įveikėme
pusę kelio. Visi sveiki, gyvi, pakilios nuotaikos. Su Dievo pagalba
tikimės pasiekti tikslą. Lenkijoje pasijautėme tarsi savo namuose.
Žmonės su dideliu nuoširdžiu pamaldumu sutinka nešamą kryžių. Su
meile ir šiluma priima ir mus, maldininkus. Lenkijos žeme keliavome
35 dienas. Visos bažnyčios nepaprastai gražiai suremontuotos, išpuoštos,
atnaujintos. Žmonės nuoširdžiai meldžiasi, o prieš šv. Mišias visi
kalba Švč. Mergelės Marijos rožinį.
Visi labai myli ir gerbia savo kunigus. Mus, maldininkus, maloniai
kvietė nakvynei į savo šeimas. Maitino, sudarė sąlygas išsimaudyti
ir pailsėti.
Miegoti ėjome vėlai, nes vietiniai žmonės noriai su mumis bendravo.
Lenkai turi didelę piligriminę patirtį. Daug lenkų lankėsi ir lankosi
Vilniaus Aušros Vartų šventovėje. Keliauja jaunimas, vaikai ir suaugusieji.
Mes, piligrimai iš Lietuvos, buvome lenkams labai priimtini. Jie
labai džiaugėsi, kad mes keliaujame nešdami kryžių pas popiežių
Joną Paulių II.
Parapijose klebonų suorganizuoti žmonės kartu su kunigais visada
pasitikdavo mus. Buvo daug atvejų, kai žmonės pakelėse laukė su
paruoštais stalais gaivių gėrimų, sumuštinių, saldumynų. Pietūs
visada laukdavo visose parapijose, o vakarienė ir pusryčiai - šeimose.
Pasitaikydavo pusryčiai arba priešpiečiai ir parapijose. Minios
žmonių laukdavo, pasitikdavo su muzika, religinėmis giesmėmis, kartu
ėjome iki bažnyčios tris penkis kilometrus, o kitą dieną po šv.
Mišių palydėjo, nešė kryžių, giedojo ir meldėsi kartu, - pasakoja
Kazimiera.
Būdavo, karštomis dienomis prie mūsų eisenos privažiuoja lengvasis
automobilis. Išlipa žmogus, atidaro bagažinę ir iškrauna gaiviuosius
gėrimus. Lenkijos kelyje nuolat vyko tokia akcija. Karštomis dienomis
nejautėme troškulio, nes turėjome gaiviųjų gėrimų. Pravažiuojančių
sunkvežimių ir lengvųjų automobilių vairuotojai šypsodamiesi mojavo
rankomis, linkėjo kloties.
Lenkai nepaprastai gerbia kryžių, tą aš pati visą kelionę mačiau
ir jutau. Dabar įsitikinau, kodėl iš lenkų tautos yra išrinktas
Šventasis Tėvas. Mat lenkai labai pamaldūs, mylintys Dievą, kunigus,
visus dvasininkus. Lenkijoje turėjome malonę - kiekvieną dieną dukart
dalyvauti šv. Mišių aukoje. Iš Lietuvos buvo atvykęs kunigas Juzefas
Aškelovičius. Aplankė mus ir kunigai Algis Vaickūnas ir Bernardas
Sajeta, važiuodami į Medžiugorję.
Turėjome galimybę atlikti išpažintį, tai suteikė papildomų dvasinių
jėgų, - teigė mokytoja K.Marčiulionienė. - Kirtę Lenkijos-Slovakijos
sieną ėmėme ilgėtis lenkų, jų nuoširdumo, nuostabiai tvarkingų bažnyčių
ir rūpestingų kunigų, - prisimena mokytoja iš Alytaus. - Liepos
19 dieną atvykome į Trsteną. Slovakų šventovė pilnutėlė žmonių.
Tądien vyko festivalis-konkursas Jėzaus Kristaus dienos Europoje.
Tai chorų, muzikinių kolektyvų šventė suaugusiems, jaunimui, vaikams.
Festivalio programa bažnyčioje tęsėsi ir nakties metu. Skambėjo
įspūdingos religinės giesmės.
Slovakų bažnyčios irgi pilnos tikinčiųjų. Beje, slovakai prie kiekvienos
maldos Sveika, Marija prideda mąstymą savais žodžiais... Po kiekvienų
šv. Mišių vyko padėkos pamaldos. Slovakai trečią kartą rengiasi
sutikti Šventąjį Tėvą, kuris jau du kartus 1990 ir 1995 metais
buvo lankęsis Slovakijoje. Šiemet Popiežiaus laukiama rugsėjo
11-ąją.
Slovakai nuoširdumu ir gerumu nenusileidžia lenkams: visur sutinka
ir palydi. Jie labai balsingi ir muzikalūs. Ypač gražiai gieda kunigai.
Rugpjūčio 1 dieną pasiekėme Červeniko bažnyčią
Keliaudami labai
daug giedame, todėl mūsų balsai šiek tiek prikimę, tačiau paprašyti
slovakų giedojome Jėzus pakrantėje stovėjo, Sveika, sveika, sveika,
Marija.
Jutome, sako Kazimiera, kad mūsų širdys, jausmai, tikėjimas
į Dievą virsta vieningu audiniu. Per mūsų susikibusias rankas teka
Dievo meilė. Visi mes esame sesės ir broliai Kristuje.
Rugpjūčio 5 dieną, gerokai po vidudienio, piligrimai perėjo Slovakijos-Austrijos
sieną. Iškart pasidarė liūdna palikti mielaširdingus slovakus, tuos
įspūdingus kalnus, keliukus ir mėlyną dangaus žydrynę. Sudie, miela
Slovakija!
Austrijoje, pasak Kazimieros, pirmąją
parapiją pasiekė Kittsee miestelyje. Šalis nustebino savo idealia
tvarka - jokios šiukšlytės... Tvarkingos vejos, gėlynai. Daili bažnyčia,
bet... tuščia. Pasirodo, Austrijoje visiškai kitaip negu Lenkijoje
ir Slovakijoje. Austrijoje itin stinga kunigų. Žmonės ir sekmadieniais
nelabai gausiai lanko šv. Mišias. Čia vienas kunigas aptarnauja
kelias parapijas. Nėra pašaukimų į kunigystę. Pati didžiausia dovana,
kurią gali Dievas duoti žmogui, tai pašaukimas į dvasinį luomą.
Viešpatie, suteik austrų tautai šitą dovaną, susijaudinusi kalba
alytiškė katechetė Kazimiera.
Austrų kunigai, sutikdami piligrimus iš Lietuvos, labai džiaugėsi
sakydami, kad jie yra paties Dievo pasiųsti sužadinti tikėjimą,
prikelti jį austrų tautoje. Jau Austrijos sostinėje Vienoje, aplankę
įspūdingus paminklus ir pasimeldę garsiojoje Šv. Stepono Katedroje,
dalis piligrimų, mokslų ir darbų verčiami, grįžo namo, Lietuvon.
Žinoma, šie įspūdžiai nėra visapusiški, juos papildys kiti žygio
dalyviai, baigdama sakė K.Marčiulionienė. Tikimės, kad vėliau galėsime
daugiau papasakoti apie šių maldininkų žygį į Vatikaną.
Kazimieras DOBKEVIČIUS
Maldininkų asmeninio archyvo nuotraukos
© 2003 "XXI amžius"
|