Okupacinės
kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos dešimtmečiui
(1993-2003)
OKUPACINĖ KARIUOMENĖ LIETUVOJE
(Pabaiga. Pradžia Nr. 62, 64)
V dalis
JAUNUOLIUS SLĖPSIM SKANDINAVIJOJE!
Pasak Kanados eksperto Beno Lombardžio,
1990 metų pradžioje Lietuvoje buvo dislokuota apie 100 tūkst.
Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų kariškių (vėlesniu V. Landsbergio
vertinimu, karių skaičius svyravo nuo 70 tūkst. iki 100 tūkst.
ir padidėdavęs krizių metu), kurie sudarė realią Sovietų Sąjungos
karinę atramą nepriklausomybės siekusioje Lietuvoje. Santykių
su Sovietų Sąjungos karinėmis struktūromis ir sukarintomis institucijomis
bei Lietuvos mobilizacinių resursų tvarkymo tvarkos palaipsnis
keitimas vyko po Kovo 11-osios Akto. Po reikalavimo išvesti neteisėtai
esančią Sovietų Sąjungos kariuomenę buvo priimami politiniai sprendimai,
kurie ne iš karto, bet nuosekliai keitė sovietinės kariuomenės
ir jos organizacijų realią padėtį bei galimybes. Viskas, kas priklausė
nuo Lietuvos Respublikos politinės valdžios sprendimų ir priimamų
nutarimų (tam savotiškai pasitarnavo ir Maskva, toliau traktuodama
Lietuvą kaip Sovietų Socialistinę Respubliką, kurios teisėta
valdžia priėmė neteisėtus sprendimus), pirmiausia realiai palietė
keletą sovietinei karinei sistemai svarbių sričių.