| Telšių
vyskupijoje
Plungės dekanate
|
Šimtametė Medingėnų Švč.
Trejybės bažnyčia, varpinė ir miestelio centrinė aikštė |
|
Šv. Mišias Žolinės ir jubiliejaus
proga aukoja
kun. Kęstutis Balčiūnas |
|
Dainuoja Medingėnų saviveiklininkai
Autoriaus nuotraukos
|
Jubiliejinė šventė
MEDINGĖNAI. Nedidelė
gyvenvietė, pro kurią gražiomis lankomis prateka Minijos upė, priklauso
Rietavo savivaldybei. Istoriniuose rašytiniuose šaltiniuose Medingėnai
(pagal Č.Kudabą) yra paminėti XIII amžiuje. Spėjama, kad vietovardis
yra kilęs nuo senovinio žodžio medės, t.y. iš čia aplinkui augusių
gana tankių ir niūrių miškų, kurių ir dabar gausu kalvotose apylinkėse.
Maždaug XIV-XVI amžiais Medingėnai buvo pavieto centras. Ypač didingas
ir garsus buvęs Medingėnų dvaras, kurį XIV a. pradžioje valdęs Žemaičių
seniūnas S.Kęsgaila. Vėliau Medingėnų dvarai (o jų buvo ne vienas)
priklausė Šiukštoms, Gorskiams. Ypač žiaurūs buvę baudžiavos laikai,
kai vietos dvarponiai tijūnais samdydavo itin žiaurius vokiečius.
Įdomus ir pats Medingėnų miestelis. Jo viduryje yra net kelios radialinės
krypties gatvelės, vienas kitas įdomesnis medinis architektūros
trobesys, tautodailės darbų. Architektūriniu požiūriu ypač įdomi
iš akmenų sumūryta varpinė ir labai graži medinė Švč. Trejybės bažnyčia,
kuri jau švenčia savo šimtmetį.
Medingėniškiai didžiuojasi, kad kitapus Minijos upės, kiek atokiau
nuo Medingėnų, Šiukštų dvare, 1877 m. kovo 8 d. gimė Marija Pečkauskaitė-Šatrijos
Ragana. Ir nors Marija su tėvais čia gyveno neilgai (persikėlė į
Labūnavą), tačiau rašytoja čia atvažiuodavo net dalį savo atostogų
praleisti. Ypač mėgusi Miniją, jos slėnius, lankas ir Medingėnų
apylinkės miškus, miškelius
Pasak jos, čia ji pasisemdavusi dvasinės
bei kūrybinės stiprybės. Gaila, kad buvę Plungės rajono kraštotyrininkai
bei kultūrininkai netgi Atgimimo laikais nesugebėjo išsaugoti
to vienintelio, dar iki šių dienų išlikusio unikalaus Šiukštų dvaro,
kuriame gimė garsi rašytoja ir pedagogė. Ačiū Dievui, kad nors dabar
yra užsodintas kuklus parkelis, ženklinantis šią mums visiems brangią
vietą.
Dabar Medingėnų seniūnijai sumaniai ir energingai vadovauja seniūnė
Salomėja Čėsnienė. Seniūnijoje gyvena arti tūkstančio gyventojų,
yra keturiolika kaimų. Pačiuose Medingėnuose gyvena 426 gyventojai.
Čia yra seniūnija, medicinos punktas, paštas, biblioteka, kultūros
namai, parduotuvė. Dvasinę bei kultūrinę šviesą skleidžia šimtmetį
švenčianti Švč. Trejybės bažnyčia, kurią labai sumaniai aptarnauja
energingas iš Rietavo atvažiuojantis jaunas kunigas Kęstutis Balčiūnas,
ir Medingėnų pagrindinė mokykla, vadovaujama ilgamečio, didelę pedagoginio
darbo patirtį turinčio direktoriaus Mečislovo Lakačiauskio.
Taigi nors ir kuklūs Medingėnai (tarp kitko, šio rašinio autoriaus
tėviškė), laikomi bene pačiu didžiausiu Plungės rajono užkampiu,
tačiau, nepaisant visų bėdų, trūkumų, medingėniškiai labai gražiai
pasirengė savo miestelio 750 metų sukakties pažymėjimui. Daug triūso
įdėjo Medingėnų seniūnija, vadovaujama seniūnės S.Čėsnienės, talkinant
Medingėnų kultūros namams, bibliotekai, pagrindinei mokyklai ir
Medingėnų parapiją aptarnaujančiam kun. K.Balčiūnui, kuris visuomet
yra aktyvus gražių ir kultūringų Medingėnuose organizuojamų renginių
pagalbininkas. Žinoma, renginio organizatoriai neapsiėjo ir be daugelio
šefų paramos.
Tad rugpjūčio 15-ąją, Žolinės šventės dieną, jau nuo pat ryto visais
keturiais keliais nuo Tverų, Žarėnų, Plungės ir Rietavo, - vedančiais
į Medingėnus, skubinosi jauni ir seni. Po miestelį marširavo Plungės
rajono Platelių meno mokyklos moksleivių dūdų orkestras, žadindamas
visus miestelėnus, kviesdamas juos šventėn. Tačiau niekas nesiskubino
pradėti linksmybių, kol iš Rietavo neatvažiavo kun. K.Balčiūnas
pašventinti medingėniškių bažnyčion atsineštų žolynų, kol nebus
išklausytos šv. Mišios. Pilnutėlė Medingėnų bažnyčia prisirinko
tą dieną į iškilmes suvažiavusių žmonių. Visus labai jau maldingai
nuteikė Kauno muzikinio teatro solistės Sabinos Martinaitytės giedojimas
bei jos kolegės Audronės Eitmanavičiūtės vargonavimas šv. Mišiose
ir giesmių koncertas po šv. Mišių. Medingėniškiai bene pirmą kartą
klausėsi profesionalaus grojimo ir giedojimo. Tai buvusio medingėniškio
Justino Krėpštos dovana.
O Medingėnų jubiliejus išties buvo gražus ir įspūdingas! Pirmiausia
visi apžiūrėjo miestelio kultūros namų salėje surengtą fotoparodą-ekspoziciją,
skirtą Šatrijos Raganos gyvenimui, jos kūrybinei bei pedagoginei
veiklai nušviesti.
Vėliau visi susirinko į aikštę šalia mokyklos, kur buvo įrengta
estrada. Čia ir prasidėjo iškilmės, skirtos Medingėnų 750 metų jubiliejui.
Po medingėniškių moksleivių sušoktos Kepurinės (vadovė Jadzė Mickevičienė),
į visus šventės dalyvius kreipėsi seniūnė S.Čėsnienė, Medingėnų
istoriją apžvelgė pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Jania
Mašickienė. Netrūko svečių, atvykusių iš Rietavo savivaldybės, Plungės
ir Vilniaus, kalbų, gražių palinkėjimų medingėniškiams jų gyvenvietės
750-mečio proga. Ypač nuoširdžius žodžius pasakė Rietavo savivaldybės
meras Antanas Černeckis. Na, o pačiai šventei labai gražiai vadovavo
buvę šios mokyklos mokiniai Rolandas Stirbys, Inga ir Laura Ubartaitės,
neseniai baigusios Medingėnų pagrindinę mokyklą. Koncertavo meno
kolektyvai iš Plungės, Šateikių, Rietavo ir netgi iš Kretingos.
Ypač visus sujaudino, kai į estradą susirinko buvę Medingėnų miestelio
bei apylinkės muzikantai, dabar jau išsisklaidę po visus Lietuvos
kampelius. Kas su smuiku, kas su bandonija, triūba, armonika ar
akordeonu plėšė trankią polką, svajingą valsą
Taip susidarė jungtinė
buvusių ir dabartinių medingėniškių kaimo kapela. Šiam gražiam ir
tokiam netikėtai susibūrusių buvusių ir esamų medingėniškių pasirodymui
vadovavo Klaipėdos konservatorijos muzikos instrumentų derintojas,
gimęs ir užaugęs Medingėnuose, Adolfas Kundrotas.
Medingėnų 750 metų minėjimo šventė tęsėsi ir kitą dieną, rugpjūčio
16-ąją. Minijos slėnyje vyko įvairios sportinės varžybos, atrakcionai,
o vakare, pasibaigus gražiai ir prasmingai Medingėnų šventei, iš
Telšių atvykęs vyskupas dr. Jonas Boruta, SJ, būreliui Medingėnų
parapijos vaikučių suteikė Sutvirtinimo sakramentą.
Pranciškus ŽUKAUSKAS
Šilalė
© 2003 "XXI amžius"
|
