Panevėžio
vyskupijoje
Anykščių dekanate
Šventė 500-ąjį jubiliejų
|
Seniūnas Valentinas Neniškis
džiaugiasi sutikęs savo pirmąją mokytoją 80-metę Anelę Dubietienę,
atvykusią į jubiliejų iš Vilniaus rajono, Riešės. (Svėdasuose
mokytoja išdirbo daugiau kaip 40 metų.) |
|
Anykščių rajono meras Darius
Gudelis tautinę juostą užriša ilgamečiam Svėdasų parapijos
klebonui, dabartiniam Kupiškio dekanui kanauninkui Vladui
Rabašauskui |
Svėdasai. Senoliai
sakydavo, kad tie, kas per Žolinę nesueina draugėn, nesusitinka,
bus biedni. Jeigu šia išmintimi tikėsime, tai svėdasiškiai turėtų
būti labai turtingi. Rugpjūčio 15-ąją ir 16-ąją miestelyje šurmuliavo
minios žmonių. Buvo minimos prasmingos - 500-osios miestelio metinės.
Būtent 1503 m. rugpjūčio 15-ąją, patvirtinant žemės nuosavybės teises
bajorui M. Grinkevičiui Užpalių krašte prie Svėdasų kelio, buvo
pirmą kartą paminėtas Svėdasų vietovardis.
Net keturios parodos
Būta daug renginių. Ir vietiniai
žmonės, ir atvykę svečiai turėjo progą apžiūrėti net keturias parodas.
Kultūros namų vestibiulyje fotografijų parodą Gaudžia Alaušo varpas
parengė fotomenininkas vilnietis Vytautas Ylevičius. Bibliotekos
meno galerijoje buvo atidaryta svėdasiškių tautodailininkų ir profesionalių
menininkų Karolio Širvinsko, Romualdo Tarabildos, Juozo Davainio,
Donato Šilinio, Vaclovo Merkio, Rūtos Mackevičiūtės-Smalskienės,
Jono Kasčio, Linos Kastytės-Macaitienės, Broniaus Grižo darbų paroda.
Taip pat bibliotekoje atidaryta vaikų piešinių paroda Mano Svėdasai
ir iš privačių kolekcijų parengta senų fotografijų apie Svėdasus
paroda. Šios parodos dar veiks kurį laiką.
Svėdasai ir svėdasiškiai
pagerbti bažnyčioje
Jubiliejaus minėjimas prasidėjo
per Žolinę Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje šv. Mišiomis,
kurias aukojo septyni dvasininkai, susiję su Svėdasų kraštu: Svėdasų
parapijos klebonas kun. Rimantas Kaunietis, šešiolika metų čia kunigavęs,
gerai visiems pažįstamas dabartinis Kupiškio dekanas kanauninkas
Vladas Rabašauskas, kurį laiką parapijoje kunigavęs karo kapelionas
kapitonas kun. Jonas Tamošiūnas, Salako, Degučių ir Švedriškių parapijų
(Zarasų r.) klebonas kun. Vidas Juškėnas, svėdasiškis Kauno Palemono
parapijos vikaras salezietis kun. Ričardas Banys, buvęs Vyžuonų
parapijos klebonas, dabar Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas
kun. Henrikas Kalpokas, ne kartą aukojęs šv. Mišias Svėdasuose,
Pabiržės Švč. Trejybės parapijoje kunigaujantis kanauninkas jubiliatas
Antanas Balaišis, kuris kartu su kitais geros valios žmonėmis prieš
kurį laiką ėmėsi atstatyti sovietinių ateistų išgriautą Juozo Tumo-Vaižganto
motinos kapo antkapinį paminklą Svėdasų kapinėse. Klebonas kun.R.Kaunietis
bei pamokslą sakęs kapelionas kun. J.Tamošiūnas linkėjo vieningai
darbuotis savo kraštui, išsaugoti tautinį savitumą, siekti dorybės,
vienybės, būti uoliais katalikais ir gražiais darbais ženklinti
krašto gyvenimą. Jaunuoliai įnešė į bažnyčią Svėdasų vėliavą, kurios
centre išsiuvinėtas vilniečio dailininko Rolando Rimkūno sukurtas
ir praėjusių metų pabaigoje prezidento Valdo Adamkaus patvirtintas
herbas. Vėliavą su herbu Vaižganto aprašytu Pragiedruliuose
Alaušo varpu pasiuvo Grikiapelių kaime gyvenanti tautodailininkė
Egidija Miškinienė. Vėliavą pašventino kan. V.Rabašauskas.
Iš bažnyčios žmonės patraukė Nepriklausomybės paminklo link. Grojant
anykštėnų pučiamųjų orkestrui, šauliai iškėlė miestelyje trispalvę,
o šventės dalyviai turėjo progos apžiūrėti Svėdasų vėliavą, stabtelėti
prie jubiliejui skirto didžiulio akmens.
Apdovanojimai, sveikinimai...
Prisipirkę lauktuvių, svėdasiškiai
ir jų svečiai rinkosi į kultūros namų salę. Tarp svečių galėjai
matyti Seimo narius prof. Vytautą Landsbergį, Rasą Juknevičienę,
Antaną Baurą, rajono merą Darių Gudelį, vicemerą Sigitą Obelevičių,
aktorius Tomą Vaisietą, Ferdinandą Jakšį, fotomenininkus Oną Pajėdaitę,
Vytautą Ylevičių, etnologę Gražiną Kadžytę, garsųjį alpinistą Vladą
Vitkauską, Vaižganto giminaitę kaunietę medikę Ireną Nakutytę-Bartusevičienę,
rašytoją Kazį Almeną, žurnalistą ir gamtininką Leonardą Grudzinską
ir kitus.
Scenai skendint žvakių šviesoje, karaliaus Mindaugo žodžiais iš
Justino Marcinkevičiaus dramos Mindaugas, poetų Antano Baranausko,
Antano Vienažindžio ir kitų eilėmis kreipėsi aktorius T.Vaisieta.
Svėdasų istorijos faktus, datas apžvelgė, garsinusių Svėdasus Lietuvoje
žmonių pavardes išvardijo Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko
memorialinio muziejaus darbuotojas Raimondas Guobis. Renginio vedėjai
- Svėdasų J.Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja
Žėrutė Semaškienė ir Anykščių kultūros rūmų režisierius Erikas Druskinas
į sceną pakvietė Svėdasų šeimininką seniūną Valentiną Neniškį
ir Anykščių rajono merą D.Gudelį. Meras juokais paskelbė Svėdasus,
- kurie senesni ne tik už Anykščius, bet ir už gerai žinomą Rusijos
miestą Sankt Peterburgą, - Anykščių rajono sostine, o vadovavimo
rajonui vairą perdavė seniūnui V.Neniškiui. Meras pasidžiaugė, kad
miesteliui pagražinti, patvarkyti iš rajono biudžeto buvo skirta
ketvirtis milijono litų ir pinigai sėkmingai panaudoti. Meras įteikė
padėkas nemažam būriui kraštą garsinančių žmonių.
Tautodailininkė Aušra Petniūnaitė išaudė progines juostas, kurios
buvo skirtos nusipelniusiems krašto žmonėms ir svečiams: Jotkonių
kaimo gyventojui, netrukus pažymėsiančiam garbingą šimtmetį, Pranui
Motiejūnui, kanauninkams V.Rabašauskui ir A.Balaišiui, aktoriams
T.Vaisietai ir F.Jakšiui, Seimo nariui prof. V. Landsbergiui, fotomenininkui
V.Ylevičiui.
Prof. V.Landsbergis sakė, kad nuo vaikystės dienų jaučia meilę ir
pagarbą Vaižgantui, jo kūrybai, tad dabar mielai užsuko į Vaižganto
gimtąjį kraštą. Svečią sužavėjo jauki bažnyčia, jis pagyrė svėdasiškius,
kad jubiliejaus minėjimą sujungė su Žoline. Dėl tos Žolinės įteisinimo
kaip valstybinės šventės buvau šiek tiek kaltas ir aš, - kalbėjo
buvęs Seimo Pirmininkas.
Myliu Vaižgantą, myliu Malaišius ir visus svėdasiškius, - taip
trumpai ir aiškiai pasakė fotografas V.Ylevičius. Nuoširdžius sveikinimo
žodžius tarė Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininkas Antanas Gudelis,
iš Svėdasų krašto kilęs mokslininkas ir literatas dr. Juozas Lapienis,
Seimo narys A.Baura, kanauninkai V.Rabašauskas ir A.Balaišis. Lietuvai
pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis perskaitė
šalies prezidento Rolando Pakso sveikinimą, o ministro pirmininko
Algirdo Mykolo Brazausko sveikinimą perdavė premjero patarėjas Algirdas
Vapšys, įteikęs Premjero padėkas seniūnui V.Neniškiui ir jo pavaduotojui
Jonui Matuliauskui, svėdasiškiui aktoriui F.Jakšiui, dr. J.Lapieniui.
A.Brazauskas seniūnijai dovanojo dailininko Adomo Varno išeivijoje
1952 metais nutapyto paveikslo su Mindaugo karūnavimo vaizdu kopiją.
Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas J.Dingelis draugijos
padėkos raštais už tėvynės gėrio ir grožio idėjų puoselėjimą, visuomenės
kultūros ir bendruomeniškumo ugdymą apdovanojo Svėdasų bibliotekininkes
Eleną Bublienę ir Violetą Gliaudelienę, girininką Donatą Tuską,
šios draugijos Svėdasų skyriaus vadovę Aldoną Širvinskienę ir kitus
svėdasiškius.
Pasveikinti svėdasiškių atvyko Rokiškio rajono Kamajų seniūnas Vytautas
Vilys, Troškūnų seniūnė, buvusi svėdasiškė Janina Dilienė, debeikiečių
bendrijos vardu sveikino viena anykštėnų Krikščionių demokratų partijos
lyderių Aldona Daugilytė, dainą gimtinės žmonėms dovanojo Kauno
kolegijos dėstytoja poetė Aušrinė Peleckienė.
Renginyje nepamiršta padėkoti rėmėjams ir visiems, kurie kuo nors
prisidėjo prie miestelio tvarkymo, gražinimo...
Tradiciniai Vaižganto
skaitymai
Nuo 1991-ųjų Svėdasuose organizuojami
Vaižganto skaitymai. Nebuvo pažeista tradicija ir šią vasarą.
Lankytasi Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose, Svėdasų krašto muziejuje
Kunigiškių kaime. Vakarop susirinkta į Svėdasų J. Tumo-Vaižganto
vidurinės mokyklos stadioną. Čia savo kūrybą skaitė literatai J.Lapienis,
Donatas Šilinis, skambėjo T.Vaisietos skaitomi posmai, toli skardėjo
Svėdasų ir Kurklių kaimo kapelų atliekamos melodijos.
Prisimintos rezistencijos
aukos
Yra Svėdasuose vieta, kur stūksojo
kagėbistų ir stribų būstinė. Šalia to namo ant grindinio 1945-1952
metais buvo išmetami išniekintų nukautų partizanų ir jiems prijaučiančių
svėdasiškių kūnai. Tą krauju aplaistytą vietą dabar ženklins paminklas
iš lauko akmenų. Rugpjūčio 16-ąją, susirinkus šauliams, miestelio
visuomenei, svečiams, paminklą pašventino klebonas kun. R.Kaunietis.
Tas neramias pokario dienas prisiminė buvęs mokytojas, dabar ūkininkaujantis
Čiukų kaime, Tautvydas Kazlauskas. Kodėl taip buvo niekinami žmonės,
kodėl budeliai net ir mirusiems neduodavo ramybės? Matyt, todėl,
kad jautė artėjant savo galą, juto, kad teisybė, laisvė vis tiek
nugalės, todėl taip barbariškai ir elgėsi su savo aukomis, - kalbėjo
T. Kazlauskas, išreiškęs įsitikinimą, kad tokie kraupūs įvykiai
nebepasikartos, o kovotojų atminimas niekuomet neišblės. Anykščių
rajono vicemeras S.Obelevičius pasidžiaugė, kad tarp linksmybių
nepamiršta pagerbti rezistencijos aukų. Muziejininkas R.Guobis perskaitė
partizano Alberto MilčiukoTigro eilėraščius, rašytus bunkeryje.
Po maldos tolyn nuskriejo giedamų Lietuva brangi, Marija, Marija
ir kitų giesmių melodijos.
Kareiviška košė, knygos,
diskoteka...
Pasivaišinę kareiviška koše, svėdasiškiai
vėl rinkosi į kultūros namus. Čia vyko iš Svėdasų krašto kilusio
išeivijos rašytojo, vertėjo ir knygų leidėjo Stepo Zobarsko knygos
Ganyklų vaikai pristatymas, susitikimas su Žaros leidyklos darbuotojais,
vaikų ir jaunimo literatūros žinovu prof. Vincu Auryla, S. Zobarsko
kūrybos puoselėtoju, besirūpinančiu jo knygų leidimu kun. Jonu Kastyčiu
Matulioniu, Aulelių specialiosios internatinės mokyklos pedagogu
lietuviškų elementorių vaikams autoriumi Juozu Danilavičiumi.
Prie Alaušo ežero vyko jaunimo diskoteka.
Vytautas BAGDONAS
© 2003 "XXI amžius"
|