| Bažnyčios
žemė nepriklauso valstybei
Buvo daug rašyta ir prašyta, kad
dabartinė valdžia neatimtų bent tos Lapių bažnyčios žemės, kuri
yra prie pat klebonijos. Mokyklai persikėlus, žemė tapo laisva.
Ir ją reikia grąžinti tikrajam savininkui. Dabartinei valdžiai buvo
argumentuota ir motyvuota tuo, kad Lapių bažnyčios nuosavybė buvo
suaukota įvairaus luomo žmonių ar pirkta iš suaukotų lėšų savo bažnyčiai
išlaikyti. Žemės nuosavybė išliko keturis šimtus metų. Atlaikė carų
okupacijas, švedų ir prancūzų okupacijas, reformaciją, bolševikų
okupaciją, vokiečių okupaciją, sovietų okupaciją (bent ta dalis,
kurią dabar ketinama pagrobti). O dabartinė valdžia su atitinkamais
pareigūnais gviešiasi į svetimą turtą be jokių skrupulų. Be to,
senoji begriūvanti klebonija yra ant stataus šlaito ir reikėtų ją
perkelti kiek aukščiau, bet valdininkai nenori suteikti parapijos
žmonėms tokios galimybės tos žemės negrąžina.
Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Jonas Kurlavičius 2003
08 04 rašte Nr. 4-1161, adresuotame LR Vyriausybei ir Lapių klebonui,
rašo, kad: Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
2003-06-23 įsakymu Nr. 508 sudaryta komisija, kartu su Kauno apskrities
viršininko administracija bei Lapių miestelio bendruomene ir dalyvaujant
klebonui Robertui Gedvydui Skrinskui, nagrinėjo klausimą dėl buvusios
mokyklos pastatui eksploatuoti reikalingo žemės sklypo ribų ir Kauno
rajono tarybai pasiūlė pripažinti netekusia galios tą Kauno rajono
valdybos 1998 m. Rugpjūčio 17 d. Sprendimo Nr. 304 ,,(...) dalį,
kuria nustatyta, kad Lapių pagrindinės mokyklos plotas yra 1,3 ha,
siekiant, kad Kauno apskrities viršininkas galėtų patikslinti valstybės
išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plotus. (Citatų kalba netaisyta.)
Toks formulavimas yra neteisingas. Protokolas, kurį bendru sutarimu
pasirašė minėta komisija, sudaryta iš Kauno apskrities administracijos,
Kauno rajono savivaldybės atstovų, dalyvaujant Lapių seniūnui, mokyklos
direktorei, klebonui ir bendruomenės nariams, skamba taip: Nutarta:
1. Kreiptis į Kauno r. Savivaldybės Tarybą su prašymu performuoti
Lapių mst. pagrindinės mokyklos sklypo dydį ir ribas, atsižvelgiant
į Bažnyčios Pastoracinės Tarybos 2003-06-26 pareiškimą. O tas pareiškimas
yra toks: Prašome Lapių bažnyčiai priklausančios žemės neprivatizuoti,
palikti bažnyčiai, nes klebonijos pastatas ir kiti ūkiniai trobesiai
yra griūvantys. Statiniai stovi ant stataus šlaito, dėl erozijos
atsirado skilimai. Bažnyčios Pastoracinė Taryba ketina ieškoti rėmėjų
parapijos ir klebonijos namų perkėlimui į aukštesnę vietą. Klebonijoje
nėra jokių komunikacijų. Remiantis LR Žemės reformos įstatymo pakeitimo
ir papildymo įstatymu 2002-11-05 Nr. IX-1171 1str. papildymo 2 dalimi.
(Valstybės žinios 112). Šį pareiškimą pasirašė daug žmonių.
Iš Kauno rajono Tarybos nario, buvusio mero D. Jankausko, kuris
patvirtino 1998 metų mokyklos reikmėms žemės sklypo dydį, rašto
Savivaldybei: Būtų nedora ir neteisinga bažnyčios atžvilgiu prisidengiant
nebeatitinkančiais esamos situacijos detaliaisiais planais bei savivaldybės
sprendimais siekti sudaryti sąlygas kažkam, ne Lapių bendruomenei,
pasinaudoti bažnyčios žeme.
Viskas doram, sąžiningam ir teisingam žmogui suprantama ir aišku,
kaip spręsti klausimą - žemę reikia grąžinti teisėtam savininkui.
Tačiau Kauno apskrities administracija atmeta labai plačių interesų
grupių komisijos protokolo išvadas ir, pasiremdama LR Vyriausybės
nauju 2003-07-15 nutarimu Nr. 925 (Žin. 2003 Nr. 71-3239), daro
tokį sprendimą: Siūlome Jums, vadovaujantis Valstybinės žemės suteikimo
nuosavybėn neatlygintinai kreiptis į Kauno apskrities viršininko
administracijos Kauno r. Žemėtvarkos skyrių dėl faktiškai naudojamo
bažnyčios žemės sklypo įteisinimo. Viršininko pavaduotojas Jonas
Kurlavičius.
Kaip matome, J.Kurlavičius visiškai nepaiso nei Lapių bendruomenės
poreikių, nei komisijos išvadų.
Lapių bendruomenė nesitikėjo tokio barbariško sprendimo. Kodėl barbariško?
Nes Lapių seniūnijoje surašytame 2003 m. birželio 26 d. pareiškime
minima: ,,Statiniai stovi ant stataus šlaito... Klebonijoje nėra
jokių komunikacijų.... Vadinasi, valdžios biurokratai XXI amžiuje
palieka Lapių kleboniją be vandens ir kanalizacijos įsirengimo galimybės.
Vandentiekio vamzdžius dar galima būtų nutiesti, bet pagal įstatymus
ir gamtos apsaugos reikalavimus kanalizacijos nuvedimą į pakalnę
daryti griežtai draudžiama. O statyti nuotėkų surenkamuosius šulinius
stačiame šlaite ir prie jų privažiuoti, kad galima būtų išsiurbti,
yra neįmanoma. Pasiremdama naujuoju Vyriausybės nutarimu dėl bažnytinės
žemės, Apskrities administracija tiek nurėžia žemės, kad bus neįmanoma
atvežti sunkvežimiu net anglių ar malkų į sandėliuką. O trūko tik
paprasto žmogiškumo: pasiūlyti Vyriausybei, atsižvelgiant į komisijos
išvadas ir Lapių gyventojų pageidavimus, bent specialiu potvarkiu
grąžinti parapijai tuos 0,3 ha žemės.
Kauno apskrities viršininko administracija nors elgiasi teisėtai,
bet neteisingai. Naciai, šaudę žydus, taip pat elgėsi legaliai,
bet neteisingai, ir dėl to vėliau buvo teisiami. Tvarkos ir valstybės
pamatas yra teisingumas.
Aš, kaip Lapių katalikų bendruomenės vadovas ir bažnytinės žemės
administratorius, morališkai ir teisiškai negaliu kreiptis į Žemėtvarkos
skyrių ir prašyti, kad suteiktų bažnyčiai tik ,,vos ne po pastatais
esančią žemę. Nes tuo prašymu pripažinčiau šio kreivo Vyriausybės
nutarimo teisėtumą ir tuo pačiu netekčiau nuosavybės į likusią bažnyčiai
priklausančią žemę. Vyriausybės nutarimas vadinasi ,,Valstybinės
žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai religinėms bendrijoms,
bendruomenėms ir centrams taisyklės. Bažnyčios žemė nėra valstybės
žemė, kaip bet kurio kito savininko. Šiuo nutarimu Vyriausybė iš
tiesų konfiskuoja jai nepriklausantį objektą. Tai matyti ir iš to,
kad pasiglemžtas daiktas turi būti grąžinamas, o ne ,,suteikiamas.
Mūsų liaudis tokiam veiksmui turi ir tikslų žodį: šventvagystė.
Manau, kad nė vienas klebonas neturėtų savo parašu ir prašymu įtvirtinti
bažnytinės žemės konfiskavimo.
Dabartinės Vyriausybės negalima kaltinti godumu: žydams nuosavybę
ketinama grąžinti. Bet kodėl katalikai atsidūrė podukros vietoje?
Lietuvoje yra 80 proc. katalikų, bet nėra institucijos, kuri stotų
ginti tikinčiųjų teisių.
Žiniasklaida turėtų priminti žmonėms, kad vogto daikto pirkėjas
neįgauna teisių į vogtą daiktą, o tik praranda ir pinigus, ir daiktą.
Reikėtų informuoti tuos, kurie ketina privatizuoti bažnytinę žemę
vogtą nuosavybę reikės grąžinti.
Jei Bažnyčiai žemė yra nereikalinga ar jos per daug, reikėtų palikti
tą klausimą spręsti pačiai Bažnyčios vyresnybei ar atskirų parapijų
bendruomenėms. Negi dar nepraėjo tie laikai, kai partija už mus
viską sprendė?
Kun. Robertas Gedvydas SKRINSKAS,
Lapių klebonas
© 2003 "XXI amžius"
|