| Kur
dingo lietuviai?
Šiais metais mūsų tauta paminėjo
garbingųjų vyrų S.Dariaus ir S.Girėno skrydį per Atlanto vandenyną.
Liepos 17 dieną Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje už
juos buvo aukotos šv. Mišios. Kunigas po šv. Mišių, palaiminęs susirinkusiuosius,
nesiskubino eiti nuo altoriaus. Dairėsi į kairę ir į dešinę. Po
to, giliai įkvėpęs, atsisėdo ir garsiai ištarė klausiamąjį sakinį:
Kur dingo lietuviai? Suklusome: mūsų tebuvo tik apie šimtą maldininkų
ir beveik visi pensinio amžiaus. Pamąstėme, kad mūsų padaugės, kai
nuvyksime į Aukštuosius Šančius, prie lakūnų kapo. Bet apsirikome
ten susirinko dar mažiau. Apėmė graudulys.
Prieš keletą dienų Lietuva paminėjo Juodojo kaspino dieną, t.y.
64-ąsias metines, kai 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje buvo pasirašyta
iš anksto suderinta Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis.
Be viešai paskelbtų tekstų, buvo pasirašytas ir slaptasis papildomas
protokolas. Pagal jį abi šalys Rytų Europos valstybes pasidalijo
įtakos sferomis. Lietuva iš pradžių atsidūrė Vokietijos įtakos sferoje,
o rugsėjo 28 dieną pagal naują susitarimą buvo perleista Stalinui.
Rugpjūčio 23 dieną kauniečiai rinkosi į Karo muziejaus sodelį, kur
daugiausia paminklų žymiems mūsų tautos žmonėms. Čia, šiame panteone,
gyvena Lietuvos dvasia.
Lietuva tų sutarčių nepamiršo ir negali pamiršti. Su didžia pagarba
prisimename 1987-ųjų rugpjūtį, kai Lietuvos laisvės lyga prie Adomo
Mickevičiaus paminklo Vilniuje surengė pirmą viešą Molotovo-Ribentropo
paktą smerkiantį mitingą. Šis renginys paskatino drąsiau siekti
Lietuvai nepriklausomybės. Mums privalu prisiminti ir tą faktą,
kai 1989 metais Lietuvos Sąjūdžio, Latvijos ir Estijos Liaudies
frontų organizuota Baltijos kelio akcija buvo skirta Molotovo-Ribentropo
pakto 50-mečiui paminėti. Baltijos kelias nustebino pasaulį trijų
pavergtų tautų solidarumu.
Sovietinės okupacijos metais Maskvos ideologas Suslovas buvo pareiškęs,
kad Lietuva išliks, bet tiktai nebebus lietuvių. Nejaugi Suslovo
išsakytoji mintis išsipildys dabartinėje mūsų laisvoje demokratinėje
Lietuvoje?
Gerbiami Lietuvos žmonės! Mes privalome atkurti lietuvių tautos
dvasią. O tai galėsime padaryti tiktai išvien eidami, bendrai dirbdami.
Turime būti patvaresni už skaidriuosius deimantus, atsparūs svetimoms
masinėms kultūroms ir moderniajam ateizmui. Todėl B.Brazdžionio
žodžiais ir kviečiu:
Burtis lietuvį prie lietuvio
Ir gyvą širdį prie gyvos širdies,
Kad tamsiame vidurnaktį nežuvę,
Pakiltume rytmečiui gyventi ir žydėt!
Povilas MEŠKAUSKAS
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"
|