Smaugia
grūdų kainos
Išaugino daugiau - supirks
mažiau
Paskaičiuota, kad suarti vieną
hektarą žemės javams auginti kainuoja apie 100 litų. Tokį plotą
nuimti kombainu atsieina 250-300 litų. O dar sėkla, pasėlių priežiūra,
kitos išlaidos, ir susidaro gana apvali suma. Jei tų hektarų ne
keli, o kelios dešimtys ar šimtas, nesunku suvokti, kad grūdų augintojai
šiai ūkininkavimo šakai turi išleisti daug pinigų. Žinoma, jei nori,
kad tavo išauginti grūdai būtų geros kokybės, kiekvienas hektaras
būtų ganėtinai dosnus. Ankstesniais laikais būdavo žiūrima vien
derlingumo. Dabar daug kas yra kitaip. Gyvuoja tokios sąvokos kaip
grūdų baltymingumas, glitimas, saiko svoris. Todėl tomis nemažomis
išlaidomis grūdams siekiama, kad ties kiekvienu punktu būtų galima
padėti ženklų pliusą, jog tos išlaidos nenueitų vėjais.
Šiemet žemdirbių pastangos išties nenuėjo perniek. Javų derlius
neblogas, kai kuriuose laukuose siekiąs iki septynių tonų iš hektaro,
o prikulti bent po penkias yra būtina. Iš viso šiemet kaime ketinama
prikulti apie pustrečio milijono tonų grūdų. Kaip sakė Lietuvos
žemės ūkio rūmų agronomas, Grūdų augintojų asociacijos direktorius
dr. Algirdas Aleksynas, neblogi ir kiti rodikliai. Pavyzdžiui, grūdų
baltymingumas siekia net iki 17,5 proc., glitimas - 30 proc. ir
kt. Dažnas ūkininkas pasakys, kad tai iš tikrųjų neblogai.
Geresniems šiems bei kitiems rezultatams pasiekti žemdirbiai naudojo
daugiau trąšų bei cheminių apsaugos priemonių. Taip jie dirbo tikėdamiesi,
kad už papildomas išlaidas geresnės kokybės grūdams bus atlyginta
aukštesnėmis kainomis. Tačiau viltys teliko viltimis. Prasidėjus
grūdų supirkimui, už pirmos klasės maistinių kviečių toną (jų savikaina
360-380 litų) grūdų perdirbimo įmonės ėmė mokėti ir tebemoka po
340-360 Lt, už antros klasės grūdus, kuriems išauginti išleidžiama
ne ką mažiau pinigų, duodama po 320-340 Lt už toną, o maistinių
rugių kainos nukrito iki 240-250 litų. Tai nedengia nė arimo ir
kombaino darbo išlaidų.
Grūdų augintojų asociacijos direktorius dr. A.Aleksynas patikslino,
kad šiemet kviečių pasėlių deklaruota 73 tūkst. ha daugiau negu
pernai, derlingumas, palyginti su praeitais metais, nė kiek nesumenkėjęs.
Tad aišku, kad šių grūdų pasiūla rinkoje bus daug didesnė negu pernai.
Tačiau Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra
šiemet supirks tik 130 tūkst. tonų kviečių, t.y. kone perpus mažiau
negu pernai. O rugiai į vadinamosios intervencijos sąskaitą išvis
nebus perkami.
Prarado dešimtis milijonų
litų
Žemės ūkio rūmų specialistas A.Aleksynas
dar pridūrė, kad 2002 metais už kiekvieną deklaruotą pasėlių hektarą
žemdirbiams buvo išmokėta po 40 litų tiesioginių išmokų. Šiemet
tokių išmokų jau nėra. Tokiu būdu žemdirbių pajamos už parduotą
šių metų derlių vien dėl žemesnių supirkimo kainų sumažės 22-25
mln. litų, o dėl negautų praeitų metų lygio tiesioginių išmokų -
dar apie 22 mln. litų. Aiški ir liūdna prognozė, kad nemažai žemdirbių
bus priversti atsisakyti grūdų auginimo, bankrutuos. Ypač tie, kurie
daug savų ir skolintų lėšų skyrė grūdų ūkiui.
Palyginimui galima pasakyti, kad Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje
ir kitose netolimose šalyse šiemet grūdų supirkimo kainos didėja.
Pavyzdžiui, Rusijoje už toną kviečių mokama, skaičiuojant mūsų valiuta,
po 430 - 450 litų. Tik Lietuvoje kitaip.
A.Aleksynas sunerimęs sakė, kad didelę klaidą padarė Vyriausybė
bei Žemės ūkio ministerija, leidusios vidaus rinkoje žemomis kainomis,
taigi ir su dideliais nuostoliais, parduoti didelę dalį 2002 metų
derliaus į intervenciją supirktų grūdų. Iš supirktų 247 tūkst. tonų
maistinių grūdų Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo
agentūra vidaus rinkoje pardavė apie 54 tūkst. tonų - beveik 22
proc. visų supirktų grūdų. Vidaus rinkoje parduotų kviečių kaina
siekė po 321,5 Lt už toną, nors buvo supirkta po 400 litų. Tad nesunku
paskaičiuoti, kad kiekviena vidaus rinkoje parduota tona grūdų atnešė
valstybei kone po 80 Lt nuostolių. Jie buvo ramiai, be jokio triukšmelio,
užglaistyti.
Keista ir kita pas mus esanti tvarka. Nors mes, kaip minėta, šiemet
gausime grūdų žymiai daugiau negu pernai, tačiau grūdai dideliais
kiekiais į mūsų kraštą gabenami iš Baltarusijos. Vakarų ir Rytų
rinkose grūdų poreikis šiemet yra išaugęs, tačiau Rinkos reguliavimo
agentūra šiemet ketina iš mūsų žemdirbių supirkti žymiai mažiau
negu pernai. O juk šios žinybos vienas tikslų - kaip tik ieškoti
palankių rinkų ir jose mūsų produkciją realizuoti. A.Aleksyno nuomone,
nesupirktiems iki lapkričio 1 dienos grūdams reikėtų padidinti supirkimo
į intervenciją limitą iki 180 tūkst. tonų. Antai Europos Sąjungos
šalyse superkamas visas vadinamasis perteklinis derlius.
Esame palikti likimo valiai
Dar vienas, tiesa, nenaujas reiškinys
mūsų rinkoje - nors už grūdus supirkėjai moka mažiau, tačiau duona
parduotuvėse ne tik nepinga, o dargi brangsta. Tiesa, sąmoningu
kenkimu mūsų žmonėms tai oficialiai nepavadinsi, nes tai daroma
itin gudriai. Keičiamas duonos gaminio pavadinimas, jo forma, ir
kaina pakeliama keliais centais. Tūkstančiai kepalėlių - dar daugiau
tūkstančių centų, litų. Pelnosi kepėjai, prekybininkai, tik kaimo
žmogus toliau mulkinamas, skriaudžiamas.
Grūdų auginimo asociacijos tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas
sako, kad dar pavasarį jautęs, jog grūdų kainos bus mažinamos, ir
kaimo žmonės bus palikti likimo valiai. Taip ir atsitiko. Žemės
ūkio rūmų pirmininkas Jonas Ramonas papildė, kad jau kuris laikas
įvairaus lygio šalies valdininkai Žemės ūkio rūmus ignoruoja, su
jais savo sprendimų nederina, dėl esminių dalykų nesitaria. Rūmų
vadovas tvirtina, kad tokių žemų grūdų supirkimo kainų kaip šiemet
Lietuvoje nėra buvę penkeri ar septyneri metai. Šiemet grūdų supirkimas
paliktas savieigai, ir tuo kai kas naudojasi.
J.Ramonas patikino, kad rugsėjo mėnesį šalies žemdirbiai rinksis
Vilniuje, prie Seimo rūmų, ir reikalaus, kad šalies vadovybė jų
interesams skirtų daugiau dėmesio ir pagarbos.
Benjaminas ŽULYS
© 2003 "XXI amžius"
|