| Ką
bylojo javapjūtė
|
Ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius, Kauno
rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alvydas
Rimdeika, mechanizatoriai
Eugenijus Makarevičius, Česlovas Morkevičius, Antanas Vaiveras
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
|
Valandų neskaičiuoja
Kauno rajone šiemet buvo deklaruota
apie dešimt tūkstančių hektarų kviečių pasėlių, dar apie 5400 ha
užėmė vasariniai miežiai, 563 ha - avižos, 641 ha - žieminiai miežiai,
apie 480 ha - rugiai ir kt. Iš viso rajone deklaruota apie 58 tūkst.
pasėlių.
Tiesa, kaip sakė Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas
Alvydas Rimdeika, apie ketvirtadalis ūkininkų savo pasėlių nedeklaravo.
Tai daugiausia vadinamieji trihektarininkai, smulkesnieji ar vidutinieji
ūkininkai, turintys mažai žemės ir gyvulių. Jie iš valstybės nesitiki
ženklios paramos šiandien ir įžengus mums į Europos Sąjungos gretas.
Todėl ir nesuka sau galvos dėl įvairių formalumų. Ne vienas smulkusis
ar vidutinysis žemdirbys baiminasi, kad ateityje kaimui gyventi
bus vis sunkiau. Esą išliksią tik stambieji žemvaldžiai, o smulkesnieji
pajėgs gaminti žemės ūkio produkciją vien savo reikmėms, gal dar
- paremti savo giminaičius miestiečius.
Smulkesniesiems ir vidutiniesiems ūkininkams ir javapjūtėje sunkiau.
Tik retas jų turi gerokai padėvėtą dar sovietmečio laikų kombainą,
kurio reikia ir sau, ir kaimynui ar toliau gyvenančiam žmogui. Jiems
dera padėti. O užėjus geriems orams, kombaino reikia ir vienam,
ir antram, sunku visiems ištaikyti. Stambieji ūkininkai technikos
nenuomos, kol jų pačių laukuose viskas iki šapo nebus sudorota.
Pjūties metą brangi kiekviena brandos valandėlė. Paprastai vyrai
iš ryto į laukus neskuba, žiūri, kol nupuls rasa. Užtat vakare dirba
iki sutemų, ir dar vėliau laukuose ūžauja kombainai. Niekas dėl
to nesiskundžia, nedūsauja, nežiūri į laikrodį, o žvelgia į javų
lauką, ar dar neužkrito rasa. Kad nepervargtų, kombainininkai dirba
pasikeisdami.
Ne dejuoti, o dirbti
Vienas ūkininkų, gyvenančių ir
dirbančių Babtų seniūnijoje, Donatas Laurinavičius, turįs 200 hektarų
žemės. Smulkiu ūkininku jo nepavadinsi, bet ir prie stambiųjų nepriskirsi.
Kaip sakė rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas A.Rimdeika, tai kuklus,
santūrus, itin darbštus žmogus. Jis nemėgsta ilgų šnekų, mitingų,
niekuo nesigiria ir nieko nekeikia, o ramiai, su atida dirba savo
darbą. Ir tąkart, mums apsilankius jo tvarkingoje sodyboje (į ją
vedantis kelias apsodintas gražiais medeliais), šeimininkas labai
nenoriai leidosi į kalbas. Tik žodis po žodžio, padedant jo žmonai
Rimai, paaiškėjo, kad Laurinavičiai kviečiais turėjo užsėję 100
hektarų. Dabar kiekvienas jų seikėjo ne mažiau kaip po penkias tonas
grūdų. Jų labai geras baltymingumas, glitimas, kitos savybės. Tuomet
lauke dirbo vienas senų laikų Don kombainas. Tai plataus užgriebio
mašina, neblogai tinkanti dirbti mūsų sąlygomis. Doną dažnai išvysi
ir kitų ūkių laukuose.
Parduoti grūdų perdirbimo įmonėms Laurinavičiai neskuba, nes supirkimo
kainos tokios, kad nebūtų verta tų kviečių auginti. Mąsliai žvelgdami
į ateinančią dieną ir galimus sunkumus bei nepriteklius, šeimininkai
pasistatydino 800 tonų talpos sandėlį - jame kurį laiką bus laikomi
grūdai, o vėliau realizuojami Kauno rajone, Sargėnuose veikiančiame
Agrokoncerne. Iš šios įmonės ūkininkai buvo paėmę trąšų, o dabar
už jas atsiskaito nauju derliumi. Taip daryti apsimoka dar ir todėl,
kad ši bendrovė už grūdus moka žymiai daugiau negu perdirbimo įmonės.
Tiesa, už sandėlio statybą dar liko šiek tiek skolos, bet išsimokės.
Tos pačios seniūnijos ūkininko, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kauno
rajono tarybos pirmininko Vytauto Žmuidzinavičiaus kviečių lauke
tą dieną ūžavo vokiškas Forschrit kombainas. Vyrai trumpam stabtelėjo,
su šeimininku persimetė vienu kitu žodžiu dėl darbų eigos. Atkreipėme
dėmesį - šalia stovėjo agregatas su vandens cisterna. Maža kas,
žiežirba ar kitas netikėtumas, ir gali plykstelėti liepsna. Vanduo
- čia pat. Kas pažįsta ūkininką Vytautą, žino, kad jam darbe smulkmenų
nėra - viskas svarbu ir turi būti atlikta iki galo.
Jo laukuose subrendo 163 ha žieminių ir 82 ha vasarinių kviečių,
dar yra 68 ha pašarinių pupų - šias buvo rengiamasi defoliuoti.
Tą dieną grūdai buvo gabenami į tolimą Tauragę, nes artesnės Jonavos
grūdų priėmimo įmonėje buvo miežių diena, ir buvo priimami tik šios
javų kultūros grūdai. Dalį derliaus ūkininkas taip pat pristato
Agrokoncernui.
Forschritu pasikeisdami dirbo du mechanizatoriai. Eugenijus Makarevičius
sakė neskaičiuojąs vėlyvo meto valandų, o dirbo tiek, kiek leido
gamtos sąlygos. Javapjūtė ėjo į pabaigą.
Kuo skubiau sudoroti javų derlių stengėsi ir kiti ūkininkai. Vieno
stambiausių Kauno rajone ūkininko Juozo Staliūno lauke javus baigė
rėžti šiuolaikinis kombainas Valtra. O Ričardas Maldutis, gavęs
lėšų iš SAPARD, įsigijo kombainą New Holland. Brangi mašina, bet
patikima, tarnaus ne vieną dešimtmetį. Nors ką gali žinoti, tikriausiai
atsiras dar geresnių, samprotavo ūkininkas.
Šie su šiuolaikine technika dirbantys ūkininkai ryžtingai nusiteikę
į Europos Sąjungą įžengti ne tuščiomis rankomis, o pasirengę lygiuotis
į kitų ES šalių žemdirbių gretas.
Pasikalbėjus su šiais ir kitais ūkių šeimininkais, daugiausia išgirsi
nepasitenkinimo dėl mažų grūdų supirkimo kainų. Nors kuras, elektra
neatpigo nė per nago juodymą.
Šių metų javapjūtė baigiama. Jau ruošiama žemė kitų metų derliui,
reikia sėti, dirbti kitus šio meto darbus.
Benjaminas ŽULYS
Kauno rajonas
© 2003 "XXI amžius"
|
