| Viltį
ir entuziazmą skleidžianti Kazachstano Bažnyčia
|
Nepamirštama akimirka: Šventąjį Tėvą, kuris
lankėsi Kazachstane 2001 metų rugsėjį, pasitinka šios šalies
prezidentas Nursultanas Nazarbajevas
EPA-ELTA nuotrauka
|
|
Kardinolas Andželas Sodanas
(dešinėje) apsilankė Karagandos musulmonų mečetėje |
Laukiant tarpkonfesinio
susitikimo Astanoje
Prisiminti ir plačiau aptarti gegužės
mėnesį vykusį Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Andželo
Sodano vizitą Kazachstane paskatino pranešimai apie po kelių savaičių,
rugsėjo 23-24 dienomis, šios posovietinės Vidurinės Azijos valstybės
sostinėje Astanoje įvyksiantį unikalų tarptautinį religinių lyderių
susitikimą, siekiant pabrėžti, kad visos religijos turi bendradarbiauti
taikos labui šių dienų konfliktų kupiname pasaulyje. Dabar įvairios
religinio ekstremizmo grupės, ypač atstovaujančios islamo fundamentalistinei
ideologijai, stengiasi pabrėžti civilizacijų sandūrą ir išnaudoja
esančius religijų skirtumus, didindamos priešiškumą joms, todėl
būsimasis Astanos kongresas bandys ieškoti įvairių religijų sąlyčio
taškų ir toliau stiprinti jų dialogą.
Surengti tokį susitikimą pasiūlė Kazachstano prezidentas Nursultanas
Nazarbajevas per savo vasario mėnesį vykusį apsilankymą Vatikane
ir sulaukė popiežiaus Jono Pauliaus II pritarimo. Tai buvo jau trečiasis
abiejų lyderių susitikimas nuo 1991 metų, kai Kazachstanas įgijo
nepriklausomybę po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. N.Nazarbajevas nuolat
pabrėžia ypatingą eurazinį Kazachstano valstybės pobūdį tiek religine,
tiek etnine prasme. Iš beveik 17 milijonų šalies gyventojų apie
8 mln. yra musulmonai, 6 mln. stačiatikiai, 360 tūkstančių (apie
2 proc. visų gyventojų) katalikai ir dar apie 40 įvairių religinių
bendruomenių atstovai. Pagal etninę sudėtį 46 proc. yra kazachai,
35 proc. rusai, 5 proc. ukrainiečiai ir daugybė kitų tautinių
grupių atstovų.
Tikimasi, kad būsimajame Astanos susitikime dalyvaus žymūs krikščionybės,
islamo, judaizmo, budizmo, induizmo, taoizmo, šintoizmo ir kitų
religijų dvasiniai vadovai. Šventojo Sosto delegacijai paskirtas
vadovauti buvęs Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas
Jozefas Tomkas. Astana tokiam susitikimui yra visai tinkama vieta,
nes, nepaisant Kazachstane egzistuojančios religinės ir etinės įvairovės,
ši šalis, ko gero, yra vienintelė regione, kurioje pastaruoju metu
nebuvo iškilusių tokio pobūdžio konfliktų.
Ne veltui Šventasis Tėvas, kuris lankėsi Kazachstane 2001 metų rugsėjį,
atvykęs į Astaną galėjo pareikšti: Iš Kazachstano, šalies, kuri
yra įvairios etninės ir religinės priklausomybės žmonių darnaus
sugyvenimo pavyzdys, aš noriu pabrėžtinai kreiptis į visus, krikščionis
ir kitų religijų išpažinėjus, kad jie bendradarbiautų kurdami pasaulį,
kuriame nebūtų prievartos, pasaulį, kuriame būtų gerbiama gyvybė,
stiprėtų teisingumas ir solidarumas. Neturime leisti, kad praeities
nesutarimai sąlygotų dar didesnį pasidalijimą. Religija niekas negali
piktnaudžiauti skatindami konfliktus.
Verta prisiminti, kad šiuos žodžius Popiežius pasakė praėjus vos
kelioms dienoms po tragiškų 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių
Niujorke ir Vašingtone. Tuomet Jonui Pauliui II buvo patariama atsisakyti
jau anksčiau suplanuotos kelionės į Kazachstaną, žinant įtemptą
padėtį regione, ypač kaimyniniame Afganistane, kur veikė Al Qaedos
teroristų grupuotės. Popiežius, žinodamas savo, kaip pasaulinio
taikos šauklio, autoriteto reikšmę, to vizito neatšaukė, ir jo sėkmė
nekėlė jokių abejonių. Aš kviečiu krikščionis ir musulmonus kartu
melsti Dievą Visagalį, kurio vaikai mes visi esame, kad įsivyrautų
pasaulyje didžiausias taikos gėris, - kalbėjo Jonas Paulius II Astanoje
prieš dvejus metus. Tegul tautos, stiprinamos dieviškosios išminties,
kuria meilės kultūrą, kurioje nebūtų vietos neapykantai, diskriminacijai
ir prievartai.
Reikšmingi pokyčiai šalies
bažnytinėje struktūroje
Paprastai Popiežiui keliaujant
į užsienį kartu vyksta ir jo artimiausias padėjėjas, Vatikano valstybės
sekretorius kardinolas A.Sodanas. Tačiau dėl anuomet buvusios įtemptos
padėties pasaulyje 2001 metų rugsėjį kardinolas A.Sodanas liko Vatikane
ir į Kazachstaną nevyko. Todėl jo vizitas praėjusią gegužę buvo
savotiškas skolos nuostabiai šaliai atidavimas. Gegužės 16 dieną
Astanoje aplankęs prezidentą N.Nazarbajevą, kardinolas A.Sodanas
perdavė jam Šventojo Tėvo sveikinimus (Kazachstano prezidentas su
Popiežiumi jau yra susitikęs keturis kartus, daugiausia iš visų
posovietinių valstybių vadovų) ir aptarė klausimus, susijusius su
rugsėjo mėnesį įvyksiančiu tarpkonfesiniu kongresu. Vatikano valstybės
sekretorius išreiškė viltį, kad po šio kongreso visas pasaulis
kalbės apie Astaną, kaip tarpusavio supratimo ir draugystės tarp
religijų ir tautų simbolį.
Tą pačią dieną kardinolas A.Sodanas Astanos Dievo Motinos katedroje
aukojo šv. Mišias, kurių metu pranešė apie popiežiaus Jono Pauliaus
II svarbius administracinius pertvarkymus Kazachstano katalikų bendruomenėje.
Astanos apaštalinė administratūra buvo pertvarkyta į arkivyskupiją
ir jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos arkivyskupijos Astanoje vardas.
Pirmuoju Kazachstano sostinės katalikų arkivyskupu paskirtas vyskupas
Tomašas Peta, kuris iki tol buvo Astanos apaštalinis administratorius.
Didžiausio Kazachstano miesto Alma Atos apaštalinė administratūra
taip pat buvo pakelta į vyskupijos rangą ir jai suteiktas Švč. Trejybės
vyskupijos Alma Atoje vardas. Pirmuoju diecezijos ordinaru paskirtas
pranciškonas vyskupas Henris Hovaniecas, iki tol buvęs Alma Atos
apaštaliniu administratoriumi. Pirmosios, dar 1999 metais įkurtos
Karagandos vyskupijos ordinarui marijonui vyskupui Janui Lengai
suteiktas arkivyskupo titulas ad personam. Ketvirtojo administracinio
vieneto Atyrau apaštaliniam administratoriui kunigui Janušui Kaletai
suteiktas garbės prelato titulas.
Tuo pačiu dekretu Šventasis Tėvas įkūrė Kazachstane atskirą bažnytinę
provinciją metropoliją, kurios centru tapo Astanos arkivyskupija.
Karagandos ir Alma Atos vyskupijos bei Atyrau apaštalinė administratūra
tapo sufraganiniais vienetais. Popiežius taip pat įkūrė Kazachstano
vyskupų konferenciją ir patvirtino jos statutą. Jau po kardinolo
A.Sodano vizito Karagandoje vykusiame pirmajame vyskupų konferencijos
posėdyje jos pirmininku išrinktas arkivyskupas T.Peta, vicepirmininku
arkivyskupas J.Lenga ir sekretoriumi vyskupas H.Hovaniecas.
Paskelbtame savo sprendime dėl naujų vyskupijų įkūrimo popiežius
Jonas Paulius II išreiškė įsitikinimą, jog tai garantuos tinkamesnę
katalikų sielovadą, padės Katalikų Bažnyčiai daugiau prisidėti prie
Kazachstano pažangos, stiprins šalyje tarpkonfesinį sutarimą. Pamaldose,
kuriose buvo paskelbtas šis Popiežiaus dekretas, dalyvavęs Kazachstano
prezidentas N.Nazarbajevas katedroje pasakytoje savo kalboje sveikino
šalies katalikus dėl šio sprendimo ir išreiškė viltį, kad Katalikų
Bažnyčios metropolija Kazachstano respublikoje ištikimai laikysis
kazachų visuomenės idealų ir tradicijų ir visapusiškai palaikys
taikos ir susitaikymo politiką.
Prezidentas priminė, jog gegužės pradžioje ir Rusijos Stačiatikių
Bažnyčios sinodas priėmė sprendimą Astanoje įkurti savo metropoliją,
kurios dvasiniu vadovu paskirtas buvęs Voronežo metropolitas Mefodijus.
Jis pabrėžė, kad tas dėmesys, kurį pastaruoju metu vietos tikinčiųjų
bendruomenėms rodo popiežius Jonas Paulius II ir Maskvos patriarchas
Aleksijus II, yra svarbus tiek krikščionims, tiek ir visiems Kazachstano
gyventojams. Religinės tolerancijos išlaikymas ir stiprinimas yra
mūsų piliečių dvasinės ramybės pagrindas ir garantija, - sakė N.Nazarbajevas.
Nors buvo tiek gražių ir prasmingų palinkėjimų, o pats Kazachstanas
juk yra nepriklausoma valstybė, Maskvos patriarchato reakcija į
naujų katalikų vyskupijų įkūrimą buvo tokia pat neigiama, kaip buvo
panašiai administraciškai pertvarkius Rusijos katalikų bendruomenę
2002 metų pavasarį. Gegužės pabaigoje Maskvos patriarchate paskelbtame
pareiškime nurodoma, kad Vatikane sprendimas priimtas nesikonsultavus
su Rusijos Stačiatikių Bažnyčią, nors dauguma Kazachstano krikščionių
yra stačiatikiai pagal savo istorinį pasirinkimą. Vatikanas taip
pat kaltinamas ekspansija į visa buvusios Sovietų Sąjungos erdvę,
kas labai sunkina tolesnį abiejų Bažnyčių dialogą ar daro jį neįmanomu
dėl konstruktyvumo stokos.
Pagarba persekiotų krikščionių
heroizmui
Tačiau grįžęs į Romą kardinolas
A.Sodanas, duodamas interviu Italijos katalikų dienraščiui Avvenire,
atmetė Maskvos patriarchato kaltinimus dėl katalikų triumfo posovietinėje
erdvėje. Jis paaiškino, jog čia kalbama apie Kazachstano katalikų
bendruomenės normalų sutvarkymą: šalies tikintieji turi teisę turėti
savo vyskupus ir stabilią bažnytinę struktūrą. Kardinolas taip pat
nurodė, kad Kazachstanas yra daugiau musulmoniška valstybė ir joje
stačiatikiai nesudaro gyventojų daugumos, todėl Rusijos Stačiatikių
Bažnyčia negali tos šalies laikyti savo kanonine erdve. Jis pastebėjo,
kad visgi iš mandagumo Vatikanas apie savo sprendimą atnaujinti
bažnytines struktūras Kazachstane atskirai informavo Maskvos patriarchatą.
Pirmosiomis vizito dienomis Kazachstano sostinėje Astanoje kardinolas
A.Sodanas dar aplankė pagrindinę miesto mečetę, stačiatikių cerkvę,
padėjo gėlių ir pasimeldė prie Motinos Tėvynės paminklo, skirto
totalitarizmo aukoms. Gegužės 18 dieną jis nuvyko į Karagandą, kuri
nuo sovietinio pogrindžio laikų yra laikoma Katalikų Bažnyčios dvasiniu
centru ne tik Kazachstano, bet visos Vidurinės Azijos mastu. Karagandoje
Vatikano valstybės sekretorius pirmiausia aplankė ir pasimeldė prie
žymiųjų katalikų dvasininkų kapų. Tai jų dėka išsaugotas tikėjimas
šioje stepių žemėje: vyskupo Aleksandro Hiros, kunigo Albino Dumbliausko,
kunigo Vladislavo Bukovinskio ir kunigo Aleksandro Štaubo. Jie palaidoti
prie Karagandos Šv. Juozapo katalikų katedros sienų. Mes siunčiame
Dievui karštą padėką už tuos darbus, kuriuos nuveikė šie didieji
Dievo vyrai, padėję pagrindus klestinčiai jūsų bendruomenei, -
kalbėjo kardinolas per šv. Mišių auką Karagandos katedroje gegužės
18 dieną. Jis kalbėjo apie į Kazachstaną komunistų režimo deportuotų
krikščionių heroizmą; jie, netekę dvasininkų, rinkosi kaimuose
melstis į privačius namus, kapines ir kur tik buvo įmanoma. Kardinolas
A.Sodanas sakė, kad popiežius Jonas Paulius II jam ne kartą yra
kalbėjęs apie sovietinio režimo priespaudą patyrusių žmonių tragediją,
ir minėjo šiurpą keliančius faktus, kuriuos jam pranešė Kazachstano
prezidentas N.Nazarbajevas 2001 m. rugpjūčio 9 d. laiške. Milijoną
žuvusių nuo bado ir ligų 1921-1922 metais, šešis milijonus deportuotų
1930-1931 metais, du milijonus netekusių gyvybės per 1931-1933 metų
badą, tragišką mirtį nekaltų žmonių dėl branduolinio ginklo eksperimentų
Semipalatinsko poligone, - priminė per pamokslą Vatikano valstybės
sekretorius, kviesdamas melstis, kad Kazachstano žemė atgimtų, suklestėtų
ir būtų pasauliui laisvos ir solidarios visuomenės pavyzdys.
Būsimoji Karagandos katedra
ženklins tikėjimo plėtrą
Karagandoje kardinolas A.Sodanas
susitiko su Kazachstane ir visoje Vidurinėje Azijoje vienintelės
kunigų seminarijos, turinčios Marijos Bažnyčios Motinos vardą,
studentais ir dėstytojais. Jis taip pat buvo pasveikintas vyskupijoje
dirbančių trylikos kongregacijų seserų vienuolių atstovių, kurios
papasakojo apie veiklą neseno sovietinio pogrindžio sąlygomis. Daugelis
jų, negalėdamos viešai dėvėti vienuolės abito, buvo priverstos dirbti
valstybinėse įstaigose, o po darbo organizavo tikinčiųjų maldos
susitikimus, katechizavo vaikus, įvairiais būdais stengėsi padėti
kunigams. Tarp kitų savo rankomis padarytų dovanų, seserys įteikė
kardinolui A.Sodanui didžiulį rožinio vėrinį iš Kazachstano žemės
akmenų. Kardinolas pažadėjo pirmąją padovanoto rožinio maldą sukalbėti
už jų šalį.
Kaip Astanoje, taip ir Karagandoje Vatikano valstybės sekretorius
aplankė vietos stačiatikių cerkvę ir musulmonų mečetę. Tačiau vizito
Karagandoje kulminacinis momentas buvo kertinio akmens ir sklypo,
kuriame bus pastatyta naujoji Fatimos Dievo Motinai dedikuota katalikų
katedra, pašventinimo ceremonija. Būsimasis statinys, kurio aukštis
su bokštu bus 40 metrų, neturės analogų Kazachstane ir visoje Vidurinėje
Azijoje, nes bus pastatytas tradiciniu gotikos stiliumi. Šalia katedros
įsikurs vyskupo rezidencija, kuri šiuo metu dar projektuojama. Karagandos
naująją katalikų katedrą planuojama pradėti statyti 2004-ųjų vasarą
ir, kaip teigiama su miesto savivaldybe pasirašytoje bendradarbiavimo
sutartyje, užbaigti statybą po trejų metų.
Šventinimo ceremonijoje dalyvavo Karagandos srities akimas (gubernatorius)
Kalmaltinas Muhamedžanovas, Karagandos meras Jurijus Litvinovas,
Vatikano apaštalinis nuncijus arkivyskupas Jozefas Veselovskis,
stačiatikių ir musulmonų dvasiniai vadovai, gausus būrys tikinčiųjų
su savo kunigais. Padėkojęs savivaldybės vadovams už paskirtą 0,7
ha plotą naujajai katedrai ir pažadėtą paramą ją statant, Karagandos
arkivyskupas J.Lenga sakė: Čia žmonės melsis, šauksis vienintelio
Dievo, ir kuo daugiau žemėje bus tokių vietų, tuo gausesnės bus
Viešpaties malonės jai. Kardinolas A.Sodanas, priminęs seną priežodį,
jog į šventovę einame, kad mylėtume Dievą, bet iš šventovės išeiname,
kad mylėtume vienas kitą, išreiškė viltį, kad po ketverių metų
galės atvykti į jau pastatytos naujosios katedros atidarymą ir kartu
čia atšvęsti 80 metų jubiliejų.
Baigdamas vizitą, kardinolas A.Sodanas pripažino, kad jo aplankytas
Kazachstanas tiek religinės laisvės ir tolerancijos lygiu, tiek
vietinės Katalikų Bažnyčios gyvastingumu jam buvo tikras atradimas.
Aš sutikau ordinarus, kunigus, vienuolius ir vienuoles bei daugybę
Kazachstano piliečių, ir mačiau visų jų jauną veidą, kupiną vilties,
dosnaus uolumo, entuziastingos ir energingos dvasios, - sakė Vatikano
valstybės sekretorius. Jis teigė tikįs, kad vaisingas tarpusavio
supratimas tarp Šventojo Sosto ir Kazachstano, išvystytas per pastarąjį
dešimtmetį, didės ir toliau su abipusiu pasitenkinimu.
Mindaugas BUIKA
© 2003 "XXI amžius"
|
