| Telšių
vyskupijoje
Šilalės dekanate
Neverk, matušėle, kad jaunas
sūnus...
Šios dainos žodžius dar
mena visi senosios kartos lietuviai. Atsiradus Sąjūdžiui, o vėliau
istorinėmis Sausio 13-osios išmėginimų naktimis prie Seimo rūmų,
radijuje nuo ryto iki vidurnakčio skambėjo šios dainos melodija,
virtusi perspėjamu šaukiniu. Ši daina įkvėpė mūsų tautos sūnus eiti
ginti Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės 1944-1953 metais...
|
Prie kun. M.Jodoko kapo
kalba kan. Petras Merliūnas |
|
Kan. Mykolo Jodoko kapas |
Šilalė. Rugpjūčio
24 dieną į šį gražų Žemaitijos miestą rinkosi iš įvairių Lietuvos
vietovių partizanai, ryšininkai, politiniai kaliniai, tremtiniai
iš Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Varnių, Kvėdarnos pasimelsti už žuvusius
partizanus, dalyvauti atidengiant ir pašventinant paminklą septyniems
Žemaitijos partizanams Šilalės partizanų panteone, gražiame pušyne.
Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje klebonas dekanas kan.
Petras Merliūnas aukojo šv. Mišias už žuvusius partizanus ir sakė,
kad ši žemė - Dievo duota ir privalo priklausyti lietuviui. Su vėliavomis
šeimininkai, svečiai, KASP kariai po šv. Mišių pagerbė kankinio
patrioto kunigo Mykolo Jodoko (1891 - 1959) kapą šventoriuje. Prie
kapo kan. P. Merliūnas papasakojo apie kunigo gyvenimą, primindamas,
kad jau užvesta byla šio kunigo beatifikacijai. Ateis laikas, kai
žmonės sakys: važiuojame į Šilalę, nes ten į altoriaus garbę iškeltas
kun. M.Jodokas, tvirtino Šilalės dekanas.
Šalia minėto kunigo ilsisi ramybėje kanauninkai broliai Feliksas
Valaitis (1905-1992), Juozapas Valaitis (1897-1979), o taip pat
kanauninkas Pranciškus Kūdis, miręs 1932 metais, daug prisidėjęs
prie gražuolės dabartinės gotikinės bažnyčios statybos 1903-1909
metais.
Šilalės partizanų panteone kan.P. Merliūnas pašventino partizano
Tito Žymančiaus rankomis bei lėšomis ir pagal jo projektą sukurtą
gražų paminklą septyniems partizanams: Aloyzui SabučiuiGenučiui,
Kazimierui Rupšiui-Tigrui, Tadui Liatukui-Vytautui, Jonui Šauliui-Gluosniui,
Broniui Gaižauskui-Šarūnui, Vincui Liktai-Šešėliui ir Juozui Gubistai-Šalnai.
Kanauninkas prie žuvusių partizanų kapo sakė, jog čia susirinko
tik mažas būrys žmonių, todėl, kad čia nėra alaus, nebus šokių,
o bus kalbama tik apie mūsų tautos praeitį. Daugeliui tai tapo nebeįdomu,
tarsi nurašyta į istorijos šiukšlyną. Tai šių dienų mūsų tautos
tragedija. Be istorijos žinojimo, tauta yra žuvusi. Nemokame mylėti
tėvynės. Mylime tik litą, eurą, mašiną, butelį, narkotikus ir per
televiziją siūlomą meilę. Kai Lietuva buvo okupuota, mūsų tėvai
ir šie žuvę vyrai pasirinko ne išdavystę, kolaboravimą, susitaikymą,
o kovą už Lietuvos laisvę. Jie aukojosi, savo kova parodė meilę
tėvynei. Šitos meilės partizanai mokėsi dar lopšyje, klausydami
motinos lopšinės, o ne girtų motinų vapėjimo. Vėliau - ardami tėviškės
žemę, mokyklose, bažnyčiose. Meilė Dievui ugdė meilę Tėvynei. Pastaruoju
laiku girdisi svarstymų, jog meilė tėvynei - atgyvena, idiotizmas
(VU prof. A.Šliogerio žodžiai - K.D.). Atseit mums pakanka būti
piliečiais, žygiuojančiais Europos vieškeliais... Iš kur tokie postringavimai
mūsų spaudoje, radijuje, televizijoje, klausė garbusis kanauninkas.
Tėvynė - Dievo dovana, net tada, kai ji neturtinga, varginama nesutarimų,
korupcijos. Šiandien mums patiems reikia duoti tėvynei. Turime pripažinti,
kad komunistinio Babelio bokšto statymas pareikalavo net dešimčių
tūkstančių partizanų gyvybių, šimtų tūkstančių politinių kalinių
ir tremtinių aukų. Ši statyba daugelio širdyse paliko dvasinius
griuvėsius. Amžina šlovė žuvusiems partizanams už mūsų laisvę, baigdamas
savo kalbą sakė kan.P.Merliūnas.
Šilalės savivaldybės administracijos direktorė Zita Lazdauskienė
sakė, jog kol gyva atmintis, tol gyva ir tauta. Šiandien atverčiame
skaudžios istorijos puslapį. Kartu turime džiaugtis, kad per partizanų
kovą, per tremtį, badą, šaltį ateita į Kovo 11-ąją, į atkurtą nepriklausomybę.
Kauno skyriaus politinių kalinių vardu kalbėjo skyriaus pirmininkas
Sigitas Giedraitis. Jis priminė, jog jaunimas turėtų tęsti tėvų
tradicijas, jei reikėtų, eitų ginti tėvynės. Tai mūsų, gyvųjų, pareiga
įamžinti didvyrių atminimą.
Pulkininkas Leonas Laurinskas priminė susirinkusiesiems, jog būtina,
kad mokyklose kabėtų Lietuvos partizanų vadų nuotraukos, o mokytojai
pasakotų apie mūsų rezistenciją tikrą tiesą, o ne pusę tiesos. Panašiai
mintis išsakė Šilalės seniūnas Alfonsas Paulikas, Šilalės rajono
LPKTS tarybos narys Petras Linkevičius, Šilalės savivaldybės tarybos
narys Petras Sinkevičius, paminklo autorius T.Žymančius, legendinis
partizanas dimisijos majoras Juozas Armonaitis ir kt. Susirinkusieji
dėkojo Zosei Baranauskienei, kurios keturi broliai žuvo kovoje,
už kapų priežiūrą.
Prie paminklo partizanams buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Šilalės
miestelio kultūros namuose vyko Juodojo kaspino dienos minėjimas,
saviveiklininkų koncertas ir pabendravimas prie kavos puodelio.
Ilgai kultūros namuose skambėjo partizanų lyrinės, kovinės dainos,
posmai apie tėvynę, laisvę.
Kazimieras DOBKEVIČIUS
Autoriaus nuotraukos
© 2003 "XXI amžius"
|
