Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 5 d.
Nr.68
(1172)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Žvilgsnis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Vytautas Didysis – karalius be karūnos

Lietuvos Pirmosios Respublikos (1918-ųjų Lietuvos) metais nė viena diena taip aukštai nekėlė tautos dvasią kaip rugsėjo 8-oji. Joje buvo net du galingi dvasiniai svertai: Šilinių atlaidų – religinis ir Vytauto Didžiojo karūnavimo dienos –tautinis svertas. Datos sutapo todėl, kad, kiek žinoma, Vytautas Didysis buvo pasirinkęs Švenčiausiosios Mergelės Gimimo dieną savo karūnavimo diena.


Jei esi lietuvis

Nesubrendėliai liberalai, kuriems valstybingumas, tautiškumas, pareiga ir atsakomybė tėra nereikšmingos abstrakcijos, ir iki skaistaus raudonumo subrendę komunistai bei jų palikuonys (dabar jie save vadina socialdemokratais), kuriems laisvė, nepriklausomybė, tauta tėra į trupinį aukso keistina prekė, randa sąlyčio taškus, sutaria ir dažnai susitaria dėl tikrųjų vertybių iškeitimo į netikras. Vienas tokių susitarimų buvo įteisintas 2001 metais, kai Seime buvo priimta įstatymo „Dėl Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimo“ pataisa, numatanti privalomai kelti vėliavas tik Vasario 16-ąją ir tik prie valstybės ir savivaldybių įstaigų bei institucijų pastatų. Susitarimas - suokalbis pasiektas nesunkiai, nes nesubrendėliams liberalams pareiga kelti vėliavą per valstybines šventes ir atmintinas dienas susijusi su tam tikromis išlaidomis vėliavai pirkti ar pasisiūdinti, su rūpesčiu ją iškelti, o prinokusiems komunistams Trispalvė baisesnė nei velniui kryžius. Kodėl komunistai Trispalvės baidosi, kodėl patyliukais per Heraldikos komisiją bruka nuomonę, kad Lietuvos vėliava turėtų būti gal ir nelabai skaisčiai, tačiau raudona?