Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 5 d.
Nr.68
(1172)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Žvilgsnis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Jei esi lietuvis

Nesubrendėliai liberalai, kuriems valstybingumas, tautiškumas, pareiga ir atsakomybė tėra nereikšmingos abstrakcijos, ir iki skaistaus raudonumo subrendę komunistai bei jų palikuonys (dabar jie save vadina socialdemokratais), kuriems laisvė, nepriklausomybė, tauta tėra į trupinį aukso keistina prekė, randa sąlyčio taškus, sutaria ir dažnai susitaria dėl tikrųjų vertybių iškeitimo į netikras. Vienas tokių susitarimų buvo įteisintas 2001 metais, kai Seime buvo priimta įstatymo „Dėl Lietuvos valstybinės vėliavos iškėlimo“ pataisa, numatanti privalomai kelti vėliavas tik Vasario 16-ąją ir tik prie valstybės ir savivaldybių įstaigų bei institucijų pastatų. Susitarimas - suokalbis pasiektas nesunkiai, nes nesubrendėliams liberalams pareiga kelti vėliavą per valstybines šventes ir atmintinas dienas susijusi su tam tikromis išlaidomis vėliavai pirkti ar pasisiūdinti, su rūpesčiu ją iškelti, o prinokusiems komunistams Trispalvė baisesnė nei velniui kryžius. Kodėl komunistai Trispalvės baidosi, kodėl patyliukais per Heraldikos komisiją bruka nuomonę, kad Lietuvos vėliava turėtų būti gal ir nelabai skaisčiai, tačiau raudona?
Esminis tautos požymis yra žmonių istorinio likimo bendrystė. Tautos gimimas, kūryba bei vystymasis vyksta iš istorinio likimo bendrystės. Kaip ir šeimoje, tautoje randasi atskalūnai, sūnūs palaidūnai, kurie savo likimą susieja su bet kuo. Tokių atskalūnų pogrindininkų komunistų buvo Nepriklausomybės laikais, jų ženkliai padaugėjo sovietinės okupacijos metais, jų apstu dabar. Savo likimą susieję su sovietine komunistų partija, komunistai istorinio likimo su lietuvių tauta bendrystę pamynė, prisišliejo prie Sovietų Rusijos. Taip jie tapo lietuvių tautos ir jos valstybės išdavikais, nes susidėjo su okupantu, jų tautybė išsitrynė, jie tapo vyresniojo brolio pusbroliais, nors kilmė lietuviška. Priėmę marksistinę pseudoreligiją, garbinę komunistinius stabus ir ateities žemiškąjį rojų, komunistai savo likimo saitų su SSRS nenutraukė, nors SSRS nebėra, nes liko SSRS teisių perėmėja Rusija, per kurios bambagyslę Lietuvos komunistai ne tik idėjomis tebeminta.
Trispalvė - lietuvių tautos ir jos valstybės ženklas, gerbtinas simbolis. Po Trispalve sutelkta istorinio likimo bendryste paženklinta lietuvių tauta, tautiniu pagrindu atkurta jos valstybė. Ji pirmą kartą buvo iškelta mūsų sostinėje Gedimino pilies bokšte 1919 m. sausio 1 d., ji nuo 1944 metų, antrosios komunistinės okupacijos pradžios, tapo pasipriešinimo ir kovos su okupantu simboliu, su ja tauta ėjo į Kovo 11-ąją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2000 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 671 nustatė, kad Lietuvos valstybės vėliava prie valstybinės valdžios ar valdymo institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų pastatų, gyvenamųjų namų nustatyta tvarka iškeliama šiomis dienomis:
sausio 1-ąją - Lietuvos vėliavos dieną;
sausio 13-ąją - Laisvės gynėjų dieną;
vasario 24-ąją - Estijos nepriklausomybės dieną;
kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
birželio 14-ąją - Gedulo ir vilties dieną(su gedulo ženklu);
birželio 15-ąją - Okupacijos ir genocido dieną (su gedulo ženklu);
liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
liepos 15-ąją - Žalgirio mūšio dieną;
rugpjūčio 23-iąją - Juodojo kaspino dieną (su gedulo ženklu);
rugsėjo 1-ąją - Laisvės dieną;
rugsėjo 23-iąją - Lietuvos žydų genocido dieną (su gedulo ženklu);
spalio 25-ąją - Konstitucijos dieną;
lapkričio 18-ąją - Latvijos nepriklausomybės paskelbimo dieną;
lapkričio 23-iąją - Lietuvos karių dieną.
Taigi, jei meilė Lietuvos dega širdyje, nepaisyk liberalų ir socialdemokratų ydingos pataisos, kelk Trispalvę, rodyk tą meilę vėliavos plazdesiu drąsiai, viešai! Jei esi lietuvis.

Algimantas ZOLUBAS
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija