| Rugsėjo
4 -8 dienomis minime Šventojo Tėvo apsilankymo Lietuvoje 10-metį
Prieš dešimtį metų į Lietuvą atvykęs Jo Šventenybė
popiežius Jonas Paulius II pabučiavo Lietuvos žemę, iš kurios tik
prieš keletą dienų buvo pasitraukę paskutiniai svetimos valstybės
kareiviai. Tai buvo Popiežiaus ir Lietuvos pergalė!
Istorinė popiežiaus Jono
Pauliaus II vizito Lietuvoje atmintis neišdildoma
|
|
Šventasis Tėvas bučiuoja
Lietuvos žemę Vilniaus oro uoste |
|
Maldininkų sveikinimas
Aušros Vartų koplyčioje |
|
Vingio parke Vilniuje |
|
Uždega žvakę susitikime
su jaunimu Kaune |
|
Kryžių kalne |
|
Maldininkų laiminimas Šiluvoje |
Filosofų žodžiais tariant, laikas
niekur nebėga, nes mes gyvename laike. Laikas amžinas, kaip ir Dievo
egzistavimas amžinas. Tai jau aksiomos. Per tą dešimtmetį, kuris
prabėgo nuo to laiko, kai Dievo Vietininkas žemėje lankėsi Lietuvoje,
įvyko daug pasikeitimų mūsų visų gyvenime. Istorinė popiežiaus Jono
Pauliaus II apsilankymo atmintis neišdildoma visų lietuvių širdyse.
Sunku trumpai žodžiais apsakyti tuomet pakilusią dvasinę visų tikinčiųjų
būseną, o ir ateistai pasijuto apgaubti Garbingojo Svečio gerumu.
Tos keturios paros nuo rugsėjo 4 dienos popietės iki rugsėjo 8
dienos ryto - 1993 metais pripildė Lietuvą dieviškąja Dvasia, įkvėpė
didelės vilties, fizinių jėgų visiems Lietuvos žmonėms. Kai kas
prisipažino klydęs, kiti atsivertė.
Lietuvoje šį jubiliejų, kai Šventasis Tėvas prieš dešimtmetį aplankė
ir savo mamos gimtąją žemę, rengiamasi pažymėti daugeliu renginių.
Spalio 16 dieną sukaks 25 metai, kai kardinolas Karolis Vojtyla
buvo išrinktas Popiežiumi. Tai pirmasis popiežius slavas, mūsų kaimynų
lenkų sūnus. Per savo pontifikatą paskelbė šventaisiais apie 460
asmenų, daugiau nei šimtą kartų buvo išvykęs iš Vatikano, kad susitiktų
su įvairių pasaulio valstybių žmonėmis. Dievo Vietininkas žemėje
skelbdamas Evangeliją gina žmogaus orumą, ragina pagal Dievo žodį
kurti save ir pasaulį. Prisiminkime atmintino vizito svarbesnius
momentus.
Tik ką tada į Vilnių atskridęs Šventasis Tėvas, žengdamas pirmuosius
žingsnius, atsiklaupė ir pabučiavo Lietuvos žemę. Tądien Vilniaus
Arkikatedroje Bazilikoje Popiežius, kreipdamasis į kunigus, sakė:
Reikia ypatingai susirūpinti išplitusiomis sektomis, kurioms pasklisti
daug padėjo klaidingos žinios apie religiją. Lietuvoje laukai ir
pakelės apstatyti kryžiais, todėl ši žemė pavadinta kryžių šalimi.
Dabar, išaušus naujos vilties metui, itin svarbu, kad kunigas savo
tautiečių būtų laikomas ant kryžiaus mirusio ir prisikėlusio Išganytojo
broliu. Kaip nukryžiuotasis Kristus, jis yra pašauktas būti atleidimo
ir susitaikymo ženklu. Brangūs kunigai, būkite gerieji samariečiai
savo broliams, nešantiems sunkią naštą. Praeitis garsėjo įtarumu
ir skundikais. Ilgus metus buvo tylima apie Dievą ir net klastingai
prieš Jį kovojama. Tikimasi, kad jūs kantria meile ir apaštališkuoju
įkarščiu padėsite atstatyti savosios šalies visuomeninę ir žmogiškąją
darną.
Antrąją savo vizito dieną Šventasis Tėvas susitiko su visų religinių
konfesijų atstovais. Bendras tikėjimas tejungia įvairias tautas.
Patvirtindamas šią mintį, Jonas Paulius II kalbėjo lietuvių, lenkų,
baltarusių, rusų kalbomis. Vėliau Vingio parke popiežius Jonas Paulius
II, vykdamas aukoti šv. Mišių, laimino šimtus tūkstančių maldininkų,
ėjo prie daugelio jų, glostė jų galvas, lietė jų rankas. Dar niekada
Vingio parko estrada nebuvo mačiusi tokios gausybės aukštų svečių
- kardinolų, arkivyskupų, vyskupų iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos,
matėme Stačiatikių Bažnyčios dvasinę vyresnybę. Jų dalyvavimas pabrėžė
ne tik tai, kokį didelį autoritetą turi popiežius Jonas Paulius
II, bet ir Lietuvos Katalikų Bažnyčios, daug dešimtmečių kentėjusios
persekiojimą ir pažeminimą, pripažinimą.
Susitikime su Lietuvos mokslo ir kultūros darbuotojais Šv. Jonų
bažnyčioje Dievo Vietininkas su jauduliu priminė: Džiaugiuosi,
kad galiu susitikti su jumis po šios garsios Alma Mater stogu, kuri
jau daugelį metų yra plakanti jūsų miesto širdis, savo įvairialype
intelektualine veikla besistengianti suvokti ypatingą šios tautų
ir kultūrų kryžkelės pašaukimą. Man regis, derėtų pasakyti, jog
čia pastaraisiais metais tarp šių sienų buvo girdėti Bažnyčiai ir
jos mokslui kritiški, kupini įtarumo ir net atviro priešiškumo balsai.
Dėl to mano šiandieninis pokalbis su jumis yra itin reikšmingas.
Juk iš kovingojo ateizmo marksizmas sėmėsi įkvėpimo. Ateizmas užgavo
ir patį žmogų, nes trypė jo orumo pagrindą ir tvirtą jungtį. Prie
šios klaidos prisidėjo kitos: materialistinė istorijos samprata,
kraštutinis konfliktinis požiūris į visuomenę, mesijinis vaidmuo,
skirtas valstybėje šeimininkavusiai vienintelei partijai. Dėl viso
to ši sistema, iš pradžių ketinusi išvaduoti žmogų, galų gale padarė
jį vergu.
Vilniuje, Šv. Dvasios bažnyčioje, susitikime su savo tautiečiais
lenkais, Šventasis Tėvas priminė gentainiams, kad šie privalo mokėti
kalbą valstybės, kurioje gyvena ir turi pastarosios pilietybę. Popiežius
sakė: Stebėdami įvykius visoje Europoje, negalime nepastebėti,
koks ryškus yra poreikis, kad visos tautos, atmetusios pavojingą
nacionalizmo pavojų, vienytųsi, jausdamos atsakomybės jausmą, nors
ir kiekviena savaip įgyvendindama integracijos procesą.
Kaune, susitikime su Lietuvos jaunimu, Popiežius, labai karštai
sutiktas, pareiškė: Visais laikais jaunimas yra vilties, ateities,
veržlumo, jėgos, ieškojimų, lavinimosi troškulio matas. Lietuvoje,
taip pat ir kitose šalyse, kurios taip ilgai buvo pasmerktos tam
pačiam ateizmo utopijos ir neseniai pasibaigusiam nužmoginimo išbandymui,
žodis jaunimas primena ypatingą atsakomybę. Tavęs, jaunime, laukia
sunkus, bet garbingas uždavinys - ne nuo langų, bet nuo pamatų pastatyti
savo krašto ateitį. Bažnyčios ir visuomenės istorijoje jūs esate
niekados neužbaigto ir tik vienam Dievui tepažįstamo spalvingo kilimo
raštai. Jūs patys esate Bažnyčia. Būkite joje veiklūs, stiprūs,
kupini šventos liepsnos. Krikšto galia esate pašaukti būti aktyviais
ir apaštalaujančiais krikščioniškosios bendruomenės nariais, atliekančiais
gailestingumo darbus ir ieškančiais šventumo.
Negalima užmiršti dar vieno Šventojo Tėvo susitikimo Kaune, Santakoje,
kur buvo susirinkę maldininkai (per 300 tūkstančių). Šiam įvykiui
daug dėmesio skyrė Maskvos Ostankino televizija, Lenkijos, Italijos
valstybių televizijų kompanijos. Per šv. Mišias Santakoje buvo atneštos
atnašos: Kauno arkivyskupija aukojo menišką medinę Rūpintojėlio
statulą, Kauno savivaldybė - paveikslą su miesto panorama, Vilkaviškio
vyskupija - Palaimintojo Jurgio Matulaičio paveikslą... O kiek dar
buvo dovanų! Ar galima viską ir išvardyti? Visi savo atmintyje visam
gyvenimui tatai mena.
Šimtai tūkstančių maldininkų dalyvavo šv.Mišių aukoje prie Kryžių
kalno. Iš čia visam pasauliui buvo rodomas Kryžių kalnas - lietuviško
tikėjimo simbolis. Pasaulis sužinojo, kad šiame mažame kalnelyje
jau nuo XV amžiaus buvo statomi kryžiai. Ši pagarba kryžiui išreiškė
tvirtą tikėjimą, padėką Viešpačiui ir didelį skausmą istorinių tragedijų
metu.
Paskutiniąją savo vizito Lietuvoje dieną Dievo Vietininkas lankėsi
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietoje - Šiluvoje. Tai viena
seniausių apsireiškimų vietų visoje Europoje. Čia Šventasis Tėvas
pasinėrė į apmąstymus ir maldą prie Mergelės Marijos kojų.
Popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas Lietuvoje, o taip pat Latvijoje
ir Estijoje suteikė daug stiprybės, valios likti ištikimiems laisvos
valstybės idealams.
Tai iki šiol visi jaučiame. Jau praėjo dešimtmetis nuo neužmirštamo
vizito, o popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiai ir dabar tvyro Lietuvos
padangėje: Ši jūsų žemė yra brangi visai krikščioniškai tautai,
pasklidusiai penkiuose žemynuose... Lietuva - tyli liudininkė karštos
meilės religijos laisvei, kuri, kaip ne kartą pabrėžiau, yra visų
kitų žmogiškų ir visuomeninių laisvių pagrindas.
Lietuva visada stengėsi paliudyti savo ištikimybę Katalikų Bažnyčiai,
nuėjo ilgą skausmingą kelią į laisvę ir išgarsėjo kaip kankinių
ir katalikybės išpažinėjų žemė.
Melskime Viešpatį, kad Šventasis Tėvas stiprintų katalikų tikėjimą
visame pasaulyje.
Pagal spaudą parengė Kazimieras
DOBKEVIČIUS
Algirdo Sabaliausko ir Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotraukos
© 2003 "XXI amžius"
|
