2001 metai
2002 metai
2003 metai

Rugsėjo 12-13 dienomis Kaune vyko jau penktasis Kauno tautinės kultūros centro organizuojamas tarptautinis modernios muzikos festivalis „Suklegos“, kurio motto – šiuolaikinis žvilgsnis į folklorą. Rengėjų teigimu, tai ne tik vienintelis tokio pobūdžio festivalis Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.

Ypač šiltai „Suklegų“ publika sutiko ir ilgai nuo scenos nepaleido pirmą kartą Lietuvoje viešinčią grupę „Kapela ze Wsi Warszawa“

Festivalis apima įvairius muzikos stilius nuo autentiško folkloro iki vadinamosios „new age“ muzikos. Į jo programą organizatoriai įtraukė ir projektus, kuriuose atsispindi ne tik muzika, bet ir kitos meno sritys – dailė, kinas, fotografija, teatras, šokis. Renginio unikalumas – visas šias sritis jungia etninė kultūra, kuri ir yra festivalio centrinė ašis. Anot organizatorių, kultūra ir folklorinis palikimas renginio dalyviams yra svarbus jų kūrybos įkvėpimo šaltinis, iš kurio jie semiasi, šiais globalizacijos laikais norėdami išsaugoti savo šaknis.
Festivalis, rugsėjo 12 dieną prasidėjęs Kauno architektų namų kamerinėje aplinkoje grupių „Laumalylos“ ir „Šovos“ pasirodymais, vėlyvą vakarą persikėlė į Vytauto Didžiojo universiteto centrinius rūmus, kur žiūrovai galėjo stebėti D. ir Z. Kalesinskų aukštesniosios liaudies amatų mokyklos sukurtą meno projektą – šviesos, garso ir vaizdo misteriją „Šviesos ženklai“, nuolatinės festivalio dalyvės Veronikos Povilionienės pasirodymą, kuri šį kartą atliko improvizacijas lietuvių sakmių temomis, bei naują Donio, žymiausio neofolk muzikos kūrėjo Lietuvoje, projektą „Švilpiai“. Šio projekto muziką Donis atliko autentiškais skulptoriaus A.Mončio sukurtais moliniais švilpiais, kurių pirmykštis garsas naktį švęsti susirinkusią auditoriją privertė ieškoti platesnių muzikos erdvių.

Nors jau kelias savaites Lietuvoje karaliavo krepšinis, tačiau rugsėjo 13 dieną pilnoje Vytauto Didžiojo universiteto salėje virė ne ką mažesnės „Suklegų“ gerbėjų aistros. Čia vyko pagrindinis festivalio svečių koncertas, kurie šiais metais sugužėjo iš Lietuvos, kaimyninės Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Švedijos.

Rūmų fojė svečių koncertą pradėjo fotografės Jurgos Treinytės ir folkloro ansamblio „Eglala“ akcija „Postfolkloras“. Skambant autentiškoms sutartinėms bei videoprojekcijose slenkant lietuviškų juostų raštams, projekto autoriai kvietė susirinkusiuosius dalyvauti darnos ir kosminės harmonijos kūrime.

Grupė „Šovos“

Baltarusijos grupe „Troitsa“

Ieškodami praeities ir dabarties sąsajų, šią harmoniją scenoje pratęsė šokių grupė iš Švedijos „Transparante blanche“, kurios šokėjai, jungdami šiuolaikinio šokio elementus su archajiniais šokio judesiais, sukūrė savitą, naują ir lengvą šokio stilių.

Harmoniją ir lyrišką atmosferą kiek sutrikdė folkroką grojanti latvių grupė iš Daugpilio „Laimas muzykanti“, kuri „Suklegų“ scenoje pasirodė kartu su latvių roko muzikos veteranais ir privertė ne vieną lietuvį stipriau linguoti į taktą ar net, pakilus nuo kėdės, šokio judesiais įsijungti į muzikos diktuojamą ritmą. Grupės lyderis aistras salėje įžiebė pasveikinęs lietuvius su krepšininkų pergale.

Savo intelektualumu žiūrovus užbūrė gerai jiems pažįstama vokalinė grupė „Jazz Land“, vadovaujama Artūro Noviko. „Suklegų“ žiūrovai galėjo įvertinti, kaip meistriškai „Aukso paukštės“ bei „Sidabrinių balsų“ apdovanojimus pelniusi grupė interpretuoja lietuvių liaudies dainas, populiarias estrados melodijas bei sudėtingas džiazo kompozicijas.

Ypač šiltai „Suklegų“ publika sutiko ir ilgai nuo scenos nepaleido pirmą kartą Lietuvoje viešinčią grupę „Kapela ze Wsi Warszawa“, kuri kuria alternatyvą šių dienų populiariajai šokių muzikai. Grupės nariai stengiasi tradicinę Varšuvos kapelos muziką priartinti prie šiuolaikinės estetikos normų ir tokiu būdu kuria naują šokių muzikos stilių, kurį būtų galima pavadinti hip-hopsasa, kas reiškia tradicinį lenkų kvietimą šokinėti.
Festivalio organizatoriai labiausiai džiaugėsi svečiais iš Baltarusijos – grupe „Troitsa“, kurie Lietuvoje viešėjo taip pat pirmą kartą. 1995 metais muzikantus subūrė noras puoselėti senas slavų folkloro tradicijas. Tam, kad jos atrastų savo vietą šių dienų muzikoje, muzikantai jas įtraukia į savo kūrybą ir derina su šiuolaikine muzika. „Suklegose“ trio parodė savo naujausią projektą „Runos“, kuriame naudojo ne tik senovinius instrumentus, gitarą bei mušamuosius, bet ir elektroninę muziką. Nuo pat susikūrimo grupė aktyviai koncertuoja ir jau yra dalyvavusi daugiau nei 60 tarptautinių festivalių Austrijoje, Olandijoje, Portugalijoje, Kroatijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje bei kitose Europos šalyse, pernai dalyvavo festivalyje Malaizijoje, o prieš kelias dienas koncertavo Taline. Olandijos firma „Pan Records“ išleido tris grupės diskus, kurie bematant buvo išpirkti ir tai, anot grupės narių, liudija tokios muzikos reikalingumą.

Dėl materialinių festivalio biudžeto problemų į koncertą neatvykus grupei „Cymbelin“ iš Čekijos, „Suklegų“ organizatoriai savo žiūrovams nusprendė parodyti malonią staigmeną – festivalio programose niekur neskelbtą Vilniaus universiteto merginų turkiškų šokių ansamblio pasirodymą, kurio vadovas – Turkijos ambasados darbuotojas Erdal Saylik. Rengėjų teigimu, tai buvo malonus siurprizas tiems, kurie mano, kad ir lietuvaitės gali šokti turkiškus šokius.

Įvairių kultūrų ir meno sričių integracija „Suklegų“ festivalyje tęsis ir kitais metais.

Lina KLUSAITĖ

Kaunas

© 2003 "XXI amžius"