Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 17 d.
Nr.71
(1175)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Lietuvių godos

Žurnalistės I.GINTARĖS pokalbis su Laisvės Kovų dalyviu,
publicistu Baliu URBONU

(Tęsinys. Pradžia Nr. 67, 69)

Balys Urbonas žunalisto darbo kambaryje

I.Gintarė: Gerbiamas Baly, besikalbant praėjusį kartą, nebuvo atsakyta į paskutiniojo klausimo antrąją dalį apie mūsų orumą, mūsų galios išraišką. Gal pradėkime dabar nuo šito?

B.Urbonas: Orumas nyksta, tai ir galia, ypač vyrų, mažėja. Žinoma, apie orumą galėtų išsamiai kalbėti koks filosofas, tarkime, R.Ozolas, nes orumą ir reikėtų paanalizuoti kaip filosofinę kategoriją. Bet tiek to. Bandysiu aš, paprastas mirtingasis, vieną kitą žodį tarti. Gal tai bus suprantamiau, aiškiau. Iš tų minčių, kurias praėjusį sykį dėsčiau, galima daryti išvadą jog žmogaus orumo, kad ir ką jis viešai (o ir neviešai!) darytų, sargybiniu turi būti garbė. Rūpintis savo garbe – privalu. Ne tik tėvynę ginti ar už ją numirti – garbinga. Rūpintis šeima ir išauginti dorus vaikus - taip pat garbė. Garbė būti padoriu vyru, ir šlovė moteriai būti tokio vyro žmona.