2001 metai
2002 metai
2003 metai

Rugsėjo 13-30 dienomis Vilniuje vyksta Tarptautinis M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas. Vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami pasiklausyti geros klasikinės muzikos, kurią atlieka žymūs vargonininkai ir pianistai, atvykę iš daugelio pasaulio šalių, net iš tolimosios Japonijos. Daugiau nei dvi savaites skambės J.S.Bacho, F.Listo, V.A.Mocarto, L. van Bethoveno, M.K.Čiurlionio ir kitų garsių kompozitorių sukurta muzika. Koncertai, vykstantys Šv. Kazimiero bažnyčioje ir Lietuvos muzikos akademijoje, yra nemokami. Tik norintiesiems patekti į Lietuvos valstybinę filharmoniją tenka pirkti bilietus.

Tarptautinis M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas jau turi savo istoriją ir priešistoriją. M.K.Čiurlionio jaunųjų atlikėjų konkursai Vilniuje pradėti rengti nuo 1965 metų. Šie konkursai skatino talentų brandą ir neleido pamiršti M.K.Čiurlionio muzikinio palikimo. Anot prof. Vytauto Landsbergio, „muzikantams M.K.Čiurlionis, panašiai kaip dailininkams, liko neapčiuopiamai aukštai – veikiau tautos kūrybinių galių simbolis ir principinis, bet ne tiesioginis pavyzdys“. M.K.Čiurlionis nuolatos rūpinosi lietuvių tautinio meno ateitimi. Jo iniciatyva buvo įsteigta Lietuvių dailės draugijos muzikos sekcija, skelbiamas pirmasis lietuvių kompozitorių kūrybos konkursas.

1968 metais į konkursą suvažiavo penkių šalių vargonininkai ir pianistai. Dėl okupacijos sąlygų jie buvo iš Sovietų Sąjungos ribomis paženklintų šalių.

Konkursai vyko 1973, 1978, 1982, 1986 metais. Tai buvo rimti atlikėjų egzaminai: vis sudėtingesnė darėsi programa, jai parengti reikėjo darbo ir įtampos.

Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, konkursas tapo tarptautiniu. 1991-ųjų vasara… Pučas… Nebuvo aišku, kas atsitiks mūsų tėvynei. Tuometinis Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. V.Landsbergis šalia įtempto politinio darbo rūpinosi, kad konkursas įvyktų. Pučo dienomis į Lietuvą atvyko garsus pianistas Antanas Smetona. Kaip prisimena prof. Veronika Vitaitė, tuomet fortepijonas buvo išneštas į Konservatorijos (dabar Muzikos akademija) kiemą. Į 1991 metų tarptautinį konkursą pirmą kartą atvyko atlikėjai iš viso pasaulio: 32 pianistai iš dvylikos ir 12 vargonininkų iš šešių šalių.

1994 metais lietuvių pianistės Mūzos Rubackytės rūpesčiu Pasaulinė muzikos konkursų federacija Ženevoje pripažino Tarptautinį M.K.Čiurlionio konkursą savo nariu. Tai buvo itin svarbus pripažinimas ir dėmesio parodymas Lietuvai. Iš puspenkto tūkstančio pasaulyje buvusių klasikinės muzikos konkursų tik 98 buvo Pasaulinės muzikos konkursų federacijos nariai. Toks svarbus Tarptautinio M.K.Čiurlionio konkurso pripažinimas – tai aukštas meninis ir profesinis lygis, puiki organizacija, ilgametė muzikinė tradicija. Visa tai kėlė konkurso prestižą, labiau sudomino kitų šalių muzikus. Žiuri darbe panoro dalyvauti garsūs užsienio muzikantai: Daniel Pollack (JAV), Sudger Sohmann (Vokietija), Giancarlo Parodi (Italija), Herbert Sahling (Vokietija), Bernard Ringeissen (Prancūzija), Joseph Bucher (Šveicarija) ir kt.

1999 metais pirmą kartą konkurso istorijoje Valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas maestro J.Domarko, pasiūlė sutartį konkurso laureatui.

1995 metais konkursą rengė ne pelno siekianti organizacija „Tarptautinis M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas“, kurios Tarybai vadovauja prof. V.Landsbergis. Ši viešoji įstaiga rengia ne tik M.K.Čiurlionio, bet ir kitus tarptautinius konkursus: B.Dvariono pianistųč ir smuikininkų, S.Vainiūno pianistų ir kt. Jos tikslas – jaunųjų talentų ugdymas.

Vėl grįžkime prie šių metų konkurso.

Konkursas vargonininkams tęsis iki rugsėjo 22 dienos. Žiuri pirmininkas – dr. Ludger Lohmann (Vokietija), vicepirmininkas – prof. Leopoldas Digrys (Religinės muzikos centro pirmininkas), nariai – muzikai iš Prancūzijos, Italijos, Austrijos, Danijos, Latvijos, Lietuvos…

Konkursas pianistams vyks nuo rugsėjo 22-osios iki 30-osios. Žiuri pirmininkas – Peter Donohole (Anglija), vicepirmininkė – prof. V.Vitaitė, LMA Fortepijono katedros vedėja, nariai – taip pat iš įvairių šalių atvykę garsūs pianistai. Šiemečiui pianistų konkursui kompozitorius Feliksas Bajoras sukūrė pjesę fortepijonui „Sideralis“. Kaip teigė prof. V.Vitaitė, tai nebus vienintelis privalomas lietuviškas kūrinys. Laikomasi principo, kad galima rinktis iš visų anksčiau specialiai M.K.Čiurlionio konkursui sukurtų lietuvių kompozitorių kūrinių.
Konkurso nugalėtojams skiriama dvylika premijų. Pirmoji premija – dešimt tūkst. JAV dolerių, antroji – šeši tūkst. JAV dolerių, trečioji – trys tūkstančiai JAV dolerių. Šiemetės premijos padidėjo dvigubai. Manoma, kad tai viena priežasčių, dėl kurios konkurse panoro dalyvauti itin daug pretendentų.

Anot VšĮ „Tarptautinis M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas“ direktoriaus R.Kondroto, vertinimo sistema yra gana sudėtinga. Ji sudaryta taip, kad „savam“ padėti neįmanoma. Kad kuo geriau išsibalansuotų vertintojų nuomonės, žiuri komisijos yra gana gausios.

Kitas Tarptautinis M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas įvyks tik po ketverių metų, tai yra 2007–aisiais. Konkurso organizacinis komitetas, kurio pirmininkas yra prof. V.Landsbergis, kviečia visus muzikos mylėtojus pasinaudoti gera proga – iki pat rugsėjo pabaigos ateiti į koncertus ir nemokamai klausytis klasikinės muzikos.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Vilnius

© 2003 "XXI amžius"