2001 metai
2002 metai
2003 metai

Lengvosios atletikos manieže tris dienas veikė aštuntoji tarptautinė paroda „EXPO Aukštaitija 2003“. Jos rengėjais buvo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei miesto savivaldybė.

UAB „Telšių praktika“ direktorė Palma Urbonavičienė (dešinėje) ir įmonės dailininkė Vitalija Micienė

Didėjantis dalyvių skaičius

Visi ekspozicijos plotai buvo išnuomoti. Paroda užėmė 1322 kvadratinius metrus. Savo veiklą demonstravo 111 jos dalyvių. Be Lietuvos atstovų, Panevėžio 500-ųjų metų jubiliejui skirtoje parodoje dalyvavo verslininkai iš Huso (Olandija),Kalmaro (Švedija) ir Liūneno (Vokietija) miestų.

Praėjusių metų parodoje dalyvavo 104, o 2001 ir 2000 metais – atitinkamai 99 ir 92 šalies bei užsienio įmonės. Ekspozicijų plotas, palyginti su pirmąja 1996 metais Panevėžyje veikusia panašia paroda, išaugo daugiau nei keturis kartus – nuo 300 iki 1322 kvadratinių metrų.

Simbolinę juostelę perkirpo miesto meras
ir rūmų prezidentas

Į parodos „ EXPO Aukštaitija 2003“ atidarymo iškilmes susirinko gausybė žmonių. Panevėžio 500 metų jubiliejui pažymėti skirtame renginyje dalyvavo ir netuščiažodžiaudami kalbėjo miesto meras Vitas Matuzas, Panevėžio apskrities viršininkas Rimantas Sankauskas, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Vytautas Kazakevičius ir rūmų prezidentas Vytautas Šidlauskas.

Sveikinimo žodį tarė Vyriausybės kancleris Antanas Zenonas Kaminskas. Svečias iš Vilniaus miestui palinkėjo turėti savus erdvius parodų rūmus. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Eimutis Žvybas, dirbantis Panevėžyje, pritarė tokiai kanclerio minčiai.

Parodos atidarymo simbolinę juostelę perkirpo miesto meras V.Matuzas ir Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas V.Šidlauskas.

Žemaičių dirbiniai turi paklausą

Šiaulietis Marius Mažeika tikino, jog jo mieste didėja televizorių gamyba

Didžiausias vieno parodos dalyvio ekspozicijos plotas buvo trisdešimt, mažiausias keturi kvadratiniai metrai. Iš Žemaitijos sostinės atvykusi ir parodoje „EXPO Aukštaitija 2003“ dalyvavusi UAB „ Telšių praktika“ direktorė Palma Urbonavičienė pageidavo, kad nuomos kaina galėtų būti mažesnė. Moteris tikėjo, kad išlaidos atsipirks, čia ras naujų užsakovų. Jos įmonės gaminiai yra eksportuojami į Daniją, juos perka į Lietuvą atvykę turistai. Telšiečių dirbiniai pamažu atranda naujų pirkėjų didžiuosiuose šalies miestuose.

„Telšių praktika“ gamina miestų ir miestelių herbus, suvenyrinius ženklelius, medalius. Jie reikalauja aukštos kvalifikacijos darbuotojų žinių ir rankų. Norint pagaminti vieną suvenyrinį ženklelį, reikia atlikti dvylika operacijų. Šiemet jubiliejinius ženklelius darė Rietavui, Skuodui ir Gargždams.

Direktorė P. Urbonavičienė teigė, kad darbo nepritrūksta. Nuolatinį darbą įmonėje turi 23 žmonės. Dirbinių projektus kuria bei bendrauja su klientais dailininkė Vitalija Micienė.

Televizoriai kokybe konkuruoja su užsienietiškais

Daug metų gera kokybe buvo garsūs „ Tauro“ televizoriai. Yra dar veikiančių mediniais korpusais. „ Į parodą atvykome pademonstruoti, kaip dirba Šiauliuose surinkti televizoriai su Panevėžio „ Ekrane“ gamintais plokščiaekraniais kineskopais. Dauguma jau yra pamiršę, kaip mūsų mieste gimdavo puikios kokybės „ Taurai“, – geros nuotaikos buvo UAB „ Šiaulių tauro televizoriai“ vadybininkas Marius Mažeika.

Jubiliejui iškeptas šakotis buvo aukštesnis nei jo savininkė AB „Panevėžio eglė“ direktorė Irena Latvėnienė

Jis pasakojo, kad didėja televizorių, gaminamų ketvirtajame pagal dydį šalies mieste, paklausa. Šiuo metu praktiškai jie yra eksportuojami į visas Europos šalis. Lietuviškiems televizoriams suteikiama dvejų metų garantija. Įmonė siekia, kad jos gaminiai būtų žymimi aukščiausią kokybę atitinkančiu ženklu. Šiauliuose didinama televizorių gamyba. M. Mažeika, nė minutei neatitraukdamas savo žvilgsnio nuo mirguliuojančių ekranų, tikino, jog užsienietiškų televizorių kaina krenta, todėl mūsiškiai jų gamintojai turi išlaikyti tokį pat kokybės lygį bei kažką naujo pasiūlyti pirkėjui.

Ieško rinkos už šalies ribų

Aukštesnis nei normalaus žmogaus ūgio šakotis stebino daugelį parodos lankytojų. Nuo jo tarsi tiško fontano purslai, tačiau jis visas buvo valgomas. Prie miesto jubiliejui pažymėti skirto gaminio AB „Panevėžio eglė“ kūrimo konditerijos meistrė Algimantė Staševičienė triūsė dvi dienas.

„Sunkus dabar metas konditeriams, tarp jų vyksta didžiulė konkurencija. Mums išsilaikyti padeda gaminių kokybė bei šilti atsiliepimai apie juos. Tai įpareigoja nenuleisti rankų“, –kalbėjo įmonės direktorė Irena Latvėnienė. Jai teko lankytis Lenkijoje ir Vokietijoje. Ten kepami šakočiai neturi spyglių. „ Panevėžio eglė“, kurdama tokius gaminius, sugebėjo išlaikyti senas kepimo tradicijas, naudoja tiktai natūralius produktus. Šakočiams panevėžietės konditerės tikisi atverti duris į užsienio rinką. Įmonės gaminius mielai užsako vestuvėms, krikštynoms, gimtadieniams ir vardadieniams, valstybinių ar katalikiškų švenčių progomis. Jų kokybę parodo kaina.

Bronius VERTELKA

Panevėžys

Autoriaus nuotraukos

© 2003 "XXI amžius"