Suteikianti šviesą
kitiems
Bronius VERTELKA
|
Docentė Genovaitė Jusaitienė nelaimės
atveju suteikia
pagalbą ir naktį
|
Ant spintelės prie akių ligų gydytojos durų -
pluoštelis laikraščių ir krūvelė obuolių. Tai į darbą atneša docentė
Genovaitė Jusaitienė. Medicinos daktarei malonu matyti, jeigu laukiantys
pas ją priėmimo veltui neleidžia laiko ar skanauja pačios sode skintus
vaisius.
Darbe vadovaujasi Vydūno mintimi
48 metų akių gydytojos darbo patirtį turinčiai
G.Jusaitienei teko stažuotis Berlyne, Greifsvalde, Magdeburge, Drezdene.
Docentė yra tarptautinės Žiržbergo akių ligų gydytojų, kalbančių
vokiškai, draugijos pirmininkė. Pajiešmeniuose gyvenanti medicinos
daktarė recenzuoja savo kolegų mokslinius darbus, rašo apie juos
atsiliepimus, skaito pranešimus šalies akių ligų specialistams.
Pasvalio konsultacinėje poliklinikoje dabar dirbančiai
mokslininkei teko bendrauti su tokiais medicinos milžinais, kaip
prof . Marijonas Krištopaitis, Mykolas ir Algimantas Marcinkevičiai,
doc. Misiūra. Jie buvo itin atidūs pokario studentams.
Dirbdama G.Jusaitienė remiasi Vydūno mintimis,
jog tikras žmoniškumas yra ir dieviškumas, ir žmoniškumas kartu.
Ligoniui svarbiausia - gydytojo dėmesys ir šiluma. Jeigu jauti,
kad jis psichologiškai tavimi nepasitiki, tai neverta ir pradėti
tokio gydyti, - teigė gydytoja G.Jusaitienė.
Vietoje humanitarinių studijų - medicinos
Genovaitės tėvai buvo apsišvietę žmonės. Tėvas
buvo logiškai mąstantis vyras, mama - geraširdė. Jie sau užsakydavo
Ūkininko patarėją, savo vaikams - Šaltinėlį . Turbūt tokie
vieninteliai leidiniai atkeliaudavo į Pajiešmenius.
Vaikystėje Genovaitė labai mėgo literatūrą. Mergaitei
neblogai sekdavosi rašyti rašinius, nesunkiai rimuodavo. Nuo Pajiešmenių
iki Pasvalio buvo aštuoni kilometrai, todėl gimnaziją, padedama
brolio, baigė Radviliškyje. Auklėtoja Danutė Navickaitė, patyrusi
pedagogė, buvo geriausia patarėja, kokį tolesnį kelią rinktis Genovaitei.
Tu privalai būti gydytoja, bet ne lietuvių kalbos mokytoja,- sakė
ji.
Studijuojant Vilniaus universitete, Genovaitei
ne kartą teko badauti. Vėliau tai atsiliepė jos sveikatai.
Kandidatinė disertacija - aplenkiant aspirantūrą
Universitete buvo dėstytojų, kurie maitino studentus.
Su ypatinga simpatija G. Jusaitienė prisimena savo mokslinę vadovę
Mariją Horodničienę. Ji buvo oftalmologė. Ši moteris ir paskatino
Genovaitę rašyti kandidatinę disertaciją nebaigus aspirantūros.
Tai reiškė, jog, išskyrus dvi savaites, duotas literatūrai rinkti,
daugiau jokių lengvatų neturėsianti. Teko dirbti savaitgaliais,
naktimis. Jau turėjo šeimą, buvo nestiprios sveikatos. Apgynusi
kandidatinę disertaciją, nelipo karjeros laiptais. Genovaitei labiau
patiko praktinis darbas, operacijos. Dirbo su studentais.
Pirmosios operacijos buvo sunkiausios
G. Jusaitienė iki smulkmenų prisimena tą dieną,
kai jai buvo patikėta savarankiškai operuoti. Tuomet ji buvo palatos
gydytoja. Atvežė ligonį, kuriam į akį buvo patekęs metalinis krislas.
Vyriškio laukė rimta operacija. Genovaitė nuramino, jog jį operuos
profesorė. Šis užsispyrė, jog leisis daryti akies operaciją tik
jai pačiai. Tai išgirdusi, jauna gydytoja apstulbo. Profesorė sumišusią
kolegę nuramino: Genute, nieko blogo neatsitiks, tik tau reiks
visiškai nebijoti. Pati profesorė atliko daugiau kaip 50 proc.
sudėtingiausio darbo, tačiau girdint ligoniui ji gyrė Genovaitę:
Matot, kaip iš jūsų akies gydytoja pašalino svetimkūnį.
Grįžo į gimtuosius namus
Į Pajiešmenius docentė grįžo Atgimimo metais.
Jaukiai sutvarkė gimtųjų namų aplinką. Medicinos daktarė sutiko
dirbti akių ligų gydytoja Pasvalyje be atlyginimo. Laukdami, kol
priims, pacientai nesijaudina. Jie žino, kad neliks nė vienas neapžiūrėtas
ar išklausytas. Kilus rimtesniam reikalui, naktį beldžiasi į gydytojos
namų duris. Niekada jos nebuvo užtrenktos pagalbos prašančiam. Menu,
literatūra, muzika, istoriniais dalykais besidominčią medicinos
daktarę pasvaliečiai išrinko rajono Tarybos nare. G. Jusaitienei
patikėtos Kultūros komiteto pirmininkės pareigos.
Sėlių bendrijos pirmininkės G. Jusaitienės rūpesčiu
atgimsta gyvenimas Pajiešmeniuose. Nemažai ji įdėjo triūso, kad
čia vyktų gegužinės pamaldos. Į tokią veiklą aktyviai įsijungus
Krinčino bažnyčiai, jose giedodavo iki 20 vaikų. Po pamaldų būdavo
dainuojamos etnografinės dainos. Pačių susikurta šventė sutraukdavo
60-70 žmonių. Tai parodė, kad galima suburti bendruomenę, sušildyti
žmonių širdis, įkvėpti jiems dvasios gėrio. Šviesuolių mūsų kaime
yra žymiai daugiau, tik jų nesimato, apie juos niekas nekalba,-
teigė akių ligų gydytoja docentė G.Jusaitienė.
Pajiešmeniai, Pasvalio rajonas
Autoriaus nuotrauka
© 2003 "XXI amžius"
|