Atnaujintas 2003 m. gruodžio 5 d.
Nr.93
(1197)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Verdiktas paskelbtas, bet klaustukų lieka

Petras KATINAS

Parlamentaro Aloyzo Sakalo vadovaujama Seimo laikinoji komisija parengė išvadas dėl galimų grėsmių nacionaliniam saugumui. Gruodžio 2 dieną komisijos išvados buvo oficialiai paskelbtos Seimo posėdyje. Per trečiąją kratą pas dosniausią R.Pakso rėmėją J.Borisovą rasta papildoma medžiaga jau nebesudomino komisijos narių, nes ir taip pakako surinktų faktų. Iš devynių laikinosios komisijos narių tik vienas prezidentinės Liberalų demokratų partijos veikėjas Dailis Barakauskas nepritarė komisijos išvadoms. Netgi „susilaikęs“ socialdemokratas Zenonas Mačernius prisipažino, jog iš pradžių, prasidėjus komisijos darbui, daug kur palaikęs Prezidentą, tačiau R.Pakso elgesys pastarosiomis dienomis jį vis labiau įtikino, kad Prezidentas „gali būti susaistytas netinkamais ryšiais“. Kad Z.Mačernius balsuodamas dėl išvadų susilaikė, labai suprantama. Jis dar nežinojo, ką pasakys partijos vadas ir Premjeras, todėl dėl viso pikto… Juk užsitraukti vado nemalonę – ne juokas. Tuo labiau artėjant Seimo rinkimams. Žiūrėk, ir neįtrauks į partinį sąrašą arba nustums į tokią vietą sąrašo gale, kad būti išrinktam – jokių šansų. O bandyti laimę vienmandatėje, irgi nieko gero.

Na, o partijos galva, kelis kartus gana skeptiškai vertinęs komisijos darbą, o rastus pas J.Borisovą dokumentus, konkrečiai, sutartį tarp R.Pakso ir J.Borisovo pavadinęs paprastu popiergaliu, pagaliau pareiškė, kad būdamas Prezidento vietoje nedelsdamas atsistatydintų. Tad kas gi atsitiko, jeigu Premjeras pasuko į kitą pusę? Pirmiausia – galimas valdančiosios koalicijos skilimas. Apie tai aiškiai užsiminė įtakinga Socialdemokratų partijos veikėja, Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė. Jos žodžiais tariant, valdančioji koalicija per Prezidento skandalą priėjo takoskyrą, ties kuria socialdemokratai ir socialliberalai gali pasukti skirtingomis kryptimis. Matyt, tai ir lėmė, kad ilgai posėdžiavusi socialdemokratų vadovybė nusprendė pritarti komisijos išvadoms, taip pat ir tam, jog Prezidentas yra pažeidžiamas, o tai kelia grėsmę valstybės saugumui.

Aišku, socialdemokratai gal ir be socialliberalų galėtų sulipdyti naują daugumą. Juk prie jų bemat prisišlietų K.Prunskienė su R.Karbauskiu, trys „gražuliniai“ krikdemai, J.Veselka su V.Šustausku ir R.Pakso „ereliai“. Laimė, kad Premjeras suprato, jog tokiu atveju valstybėje kiltų tikras chaosas. Juk šitie naujieji sąjungininkai pareikalautų postų Vyriausybėje ir kitose valdžios institucijose. O valdantys socialdemokratai nevisiškai saviems postų nedalija ir ateityje to daryti nesirengia. Pagal seną dešimtmečiais išbandytą principą – „viena partija, viena tiesa“.

Tuo tarpu Prezidentas už mokesčių mokėtojų pinigus keliauja po Lietuvą ir visur, netgi dėdamas ranką prie širdies, prisiekinėja, jog nėra jokios sutarties tarp jo ir J.Borisovo - nei žodinės, nei raštiškos. Todėl net negalvojąs atsistatydinti, nes jį išrinkusi tauta.

Šis jo teiginys dėl tautos valios irgi gana ginčytinas. Žinoma, ne juridiškai. Pakanka pažvelgti į Vyriausiosios rinkimų komisijos po Prezidento rinkimų pateiktus skaičius. Juose aiškiai pasakyta, jog antrajame Prezidento rinkimų rate dalyvavo tik 52,65 proc. balso teisę turinčių rinkėjų. Iš jų 54,15 proc. balsavo už R.Paksą. Todėl nesunku suskaičiuoti, jog iš 100 balso turinčių Lietuvos piliečių už dabartinį Prezidentą balsavo, geriausiu atveju, tik 29. Todėl trimituoti, jog „išrinko tauta“, yra beveik tas pats, kaip buvo pūstas burbulas apie kažkokį sąmokslą.

Tas sąmokslas, kaip matyti iš komisijos išvadų, tikrai buvo. Tačiau jį rengė ne M.Laurinkus, A.Paulauskas, A.Kubilius su A.Zuoku, o Maskvos „didmeistriai“, tampriai susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Žinoma, aktyviai padedant vietiniams liberalams demokratams, arba, kaip jie patys save vadina, erelių partijai. Šitie „ereliai“, pradedant Prezidentu, meluoja išsijuosę teigdami, kad neturėjo jokių ryšių su Rusijos politinių juodųjų technologijų „genijais“ A.Zatonskaja ir A.Potninu, skubiai atvykusių gelbėti Prezidentą, to paties geradario J.Borisovo apšauktą politiniu lavonu.

Keisčiausia, kad Prezidentas ir jo partija net nebandė bent jau formaliai atsiriboti nuo J.Borisovo. Tai būtų bent šiokia tokia viltis nors kiek apvalyti purviną Prezidento mundurą. Iš visų jėgų to buvo vengta padaryti. Dar daugiau, Prezidentas viename „susitikime su tauta“ nedviprasmiškai pareiškė, kad J.Borisovo atsisakymas jam būtų tolygus savo vaikų išsižadėjimui. Net nesinori tikėti, jog taip jam patarė „Al Max“ specialistai.

Bet, matyt, Rusijos specialiosios tarnybos, per A.Zatonskają ir A.Potniną karštligiškai skubėjusius gelbėti Prezidentą ir J.Borisovo pinigus, pridarė nesąmonių. Gal ir patys to nenorėdami, šie Maskvos „specialistai“ netgi smogė R.Paksui tiesiai į paširdžius. Tai matyti iš jų atviro „laiško“ Lietuvai, parengto specialiame „Ūkininko patarėjo“ leidinyje. Tame laiške paneigiamas jau daugybę kartų skelbtas Prezidento prisiekinėjimas: „Aš jų nepažįstu“. Pasirodo, pažįsta ir asmeniškai rankas spaudė.

Dabar visi spėlioja, kas atsitiks, jeigu R.Paksas neatsistatydins? Tokiu atveju, apkaltos procesas beveik neišvengiamas. Surinkti 36 Seimo narių parašus apkaltai pradėti – juokų darbas.

Tokioje situacijoje, kai A.Sakalo komisija aiškiai konstatavo ne tik Prezidento pažeidžiamumą, bet ir prie jo prisiplakusių ar J.Borisovo aplinkos žmonių, kenkusių valstybei, veiklą, atrodytų, kad visos valdžios institucijos privalėtų peržiūrėti savo nepaskandinamuosius kadrus ir apsivalyti. Deja, faktai rodo visai ką kita.

Antai pačiame Prezidento skandalo įkarštyje valdančioji partija paskyrė du savo Vyriausybės atstovus Panevėžio ir Šiaulių apskritims. Tiesa, oficialiai teigiama, kad šie nepamainomi specialistai laimėjo konkursuose. Bet juk visi puikiai žino, kad tie „konkursai“ jau seniai tapo anekdotų šaltiniu. Taigi Panevėžio apskrities atstovu paskirtas buvęs vienas iš LDDP šulų, pagarsėjęs net daugiau nei nepamirštamasis A.Albertynas, buvęs Seimo narys, odos ir venerinių ligų gydytojas Leonas Alesionka. Jis kurį laiką buvo patupdytas į Anykščių mero kėdę, tačiau patys vietiniai partiečiai privertė jį atsistatydinti iš mero posto. Oficialiai buvo skelbiama, kad L.Alesionka, būdamas, kaip ir jo partijos vadas, užkietėjęs medžiotojas, „pažeidė etiką“. Mat jo vadovaujamo medžiotojų būrelio „Medeina“ surengtoje medžioklėje kažkas iš dalyvavusiųjų vietoje šerno nupylė briedę. O briedes medžioti draudžia įstatymas. Be to, ėmęsis tvarkyti Anykščiuose kaip savo ūkyje, L.Alesionka išgarsėjo ne tik savo skandalingomis kalbomis, bet ir tuo, kad statė didžiulę Anykščių rajono ligoninę, su kuria dabar nežino ką daryti nei dabartinė Anykščių valdžia, nei Vyriausybė.

Dar spalvingesnė asmenybė – buvęs sovietinis nomenklatūrininkas bei Šiaulių meras, dabar tapęs Vyriausybės atstovu Šiaulių apskričiai Vaclovas Volkovas. Metus pabuvęs Šiaulių meru, V.Volkovas spėjo pridaryti daugybę „gerų darbų“ ir išgarsino Šiaulius ne mažiau už Kauną, kai jam vadovavo „ubagų karalius“. Pirmiausia jis įvėlė miesto savivaldybę į ilgą teismų karuselę, kai „mintyse pasirašė“ (!) milijonais vertinamą sutartį, faktiškai likviduojant Šiaulių autobusų stotį. Be to, užsimanė atidaryti Briuselyje Šiaulių apskrities atstovybę (!), o jai vadovauti sumanė paskirti savo dukterėčią. Nesvarbu, kad teismas pripažino V.Volkovo, kaip mero, įgaliojimus ir išrinkimą negaliojančiais, jis ir toliau vaizdavo merą, važinėjo už savivaldybės pinigus į „komandiruotes“ užsienyje, kur tvarkė savo asmeninius reikalus. Atrodo, jog po tokių skandalų jo politinė karjera turėjo baigtis. Bet savo partinių kadrų, kad ir ką jie darytų, vadas skriausti neleidžia.

Valdančiosios partijos vadas tvirtai tebesilaiko jo garsiojo „piramidės“ principo, paskelbto jam tapus Lietuvos Prezidentu. Tokia piramidė Šiauliuose jau visiškai suformuota. Apskričiai vadovauja irgi ištikimas partijos eilinis Alvydas Šedžius, o Šiaulių miestui – dar labiau nusipelnęs partijai, netgi nuo sovietmečio laikų, Vytautas Juškus. Todėl dabar prezidentas R.Paksas visai pagrįstai gali pasiteisinti, kuo jis, pasirinkęs sau patarėjais R.Ačą ir panašius, yra blogesnis už valdančiosios partijos vadą.

Vertėtų atkreipti dėmesį, kad, iš dalies pripažinęs Seimo laikinosios komisijos išvadas, jog Prezidentas buvo ir yra pažeidžiamas ir net netiesiogiai paraginęs jį atsistatydinti, Premjeras, kaip paaiškėjo iš faktiškai jokio sprendimo nepriėmusios Valstybės gynimo tarybos posėdžio (VGT), toliau žaidžia savo žaidimus. Jeigu VGT posėdyje Seimo pirmininkas A.Paulauskas ir kariuomenės vadas generolas majoras J.Kronkaitis pritarė, kad Prezidento veikla kelia realią grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, tai Premjeras teigė taip nemanąs – mat Rusija jam niekada nekėlė grėsmės, o tik pastatydavo į valdžią.

O kol kas dar nesuformuoto naujo Prezidento patarėjų korpuso nariai, iš pradžių sutikę jais tapti, jau įjungia atbulinį bėgį. Pirmasis tai padarė krašto apsaugos viceministras atsargos pulkininkas Jonas Gečas, sutikęs dirbti patarėju nacionalinio saugumo klausimais, bet netrukus, jau pirmąją darbo dieną, persigalvojęs – mat sunkiomis sąlygomis jis negalėsiąs kaip reikiant padėti Prezidentui. Tai, be abejo, skaudus smūgis Prezidentui. Bet ne tai svarbiausia valstybei, išgyvenančiai labai svarbų ir atsakingą laikotarpį. Juk iki narystės ES ir NATO liko pusmetis ir nežinia, kokios mintys gali kilti Vakarų sostinėse, jeigu Prezidentas neatsistatydins, o apkaltos procesas užsitęs kelis mėnesius. O manyti, kad per tą laiką Maskva sėdės sudėjusi rankas, būtų daugiau negu naivu. Blogiausia, kad ši tos pačios Maskvos užvirta košė gali būti srėbiama dar ilgai.

Na, o pabaigai – pikantiškesni dalykai. Vieno dienraščio vyriausiasis redaktorius, irgi gavęs iš to paties J.Borisovo keliolika tūkstantėlių už jo pašlovinimą, R.Paksą prilygino Vytautui Didžiajam. (Aišku, tie keliolika tūkstančių yra vienas niekis, palyginti su puse milijono J.Borisovo atseikėtais kito laikraščio redaktoriui, visada pionieriškai pasirengusiam parsiduoti.) Esą ir Vytautas Didysis, sudaręs sutartį su kryžiuočiais dėl dalies Žemaitijos atidavimo jiems, vėliau sumaniai apgavo ordiną. Pasirodo, ir R.Paksas padarė tą patį. Susitaręs su Maskva, atsisakė jos klausyti… Nors į Gineso rekordų knygą įrašyk tokius išvedžiojimus. Netgi buvusią Seimo narę „kriminologe“ besiskelbiančią R.Gajauskaitę, irgi įžiūrėjusią baisų sąmokslą prieš Prezidentą, nurungė. Tad gal minėtas vyriausiasis redaktorius į R.Pakso patarėjus taiko? Juk kol vyks tas apkaltos procesas, bus galima kelis mėnesius pasišildyti S.Daukanto aikštės rūmuose. Aišku, tai pasiekti ne taip jau paprasta. Nes, kaip gyrėsi patarėjų patarėjas, oro balionininkas G.Šurkus, tokių norinčiųjų pasišildyti – daugiau nei pusantro šimto. Nors žadėtas iki lapkričio pabaigos sukomplektuoti patarėjų korpusas iki šiol nepasirodė, netgi tirpsta kaip pirmasis sniegas. Matyt, iš pusantro šimto ne tiek daug ir beliko. Betgi „Ūkininko patarėjo“ redaktorius į patarėjus tiktų geriausiai: juk jo leidžiamo laikraščio J.Borisovo „redaguoto“ priedo „Tvarka bus?“ pusė rusiškojo tiražo bus bemat išplatinta Rusijoje, ryšiais su kuria taip nuskambėjo „prezidentinis“ skandalas. Tik kur žiūri mūsų specialiosios tarnybos, konkrečiai, VSD, kai, artinantis Prezidento apkaltai, kilusiai dėl panašių ryšių, Lietuvos valstybės pilietis, bankrote paskendusio laikraščio redaktorius, svetimos šalies politikų pagalba siekia purvu drabstyti savo valstybę?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija