Atsidūsėjimai
Kai koks nors kunigas bando prasitarti apie socialdemokratų
nesocialumą, kyla didžiausias triukšmas: Kunigai neprivalo kištis
į politiką tai mirtina nuodėmė! O kai tėvas Stanislovas, į dangų
iškėlęs rankas, postringauja: ES nuperka Lietuvą už milijardą eurų,
nepasiduokime! Tebus prakeiktas NATO!, tai jau esą ne politika,
tai tik atsidūsėjimai.
O tie tėvo Stanislovo pasikuždėjimai su sukčiais,
tie pasibučiavimai su Algirduku. Gal jis tikėjosi, kad už bučinius
Algirdukas jį pas Popiežių nusitemps? Bet kam tas skurdžius Algirdukui
reikalingas! Algirdukas pas Popiežių nusitempė sukčių karalių Petriką,
kad jam, iš Vatikano grįžus, žmoneliai paskutinius grašius suneštų...
Sunešė...
Tėvą Stanislovą pasveikinti, jam 85-iems metams stuktelėjus, už
sukčių pinigėlius išleidus šedevrų šedevrą Atsidūsėjimai, Vilniuje
į Bernardinų bažnyčią sugužėjo grupė draugų: garsusis filosofas
plytininkas, Lietuvai pavojingiausiu metu raginęs nepadaryti istorinės
klaidos, neatsižegnoti nuo motulės Rusijos, mūsų mylimiausi poetai,
kadaise gelbėję Lietuvą KGB sukurptu Lietuvos ateities forumu (LAF),
žinoma, Algirdukas su savo gražuole, patikimus klasikus aptarnaujanti
panelė Viktorija ir kiti didžponių klapčiukai...
Betgi kodėl mūsų Bažnyčia nuo tėvo Stanislovo neatsižegnoja?
Negali. Kad ir labai norėtų negali. Už Algirduko plačių pečių
daug klounų ir sukčių tunka...
I.T.
Molėtai
© 2003 "XXI amžius"
|