Popiežius priėmė Dalai Lamą
kaip paprastą pilietį
|
Popiežius Jonas Paulius II
priėmė Dalai Lamą
|
Lapkričio 27 dienos ryto audiencijoje su Popiežiumi
susitiko tremtyje gyvenantis Tibeto budistų dvasinis lyderis Dalai
Lama. Vatikano spaudos salės direktorius sakė, kad tai buvo privatus
religinio pobūdžio vizitas. Vatikanas, nenorėdamas gadinti santykių
su Kinija, netaikė šiam susitikimui aukšto rango svečio ceremonijos.
1989-aisiais Nobelio taikos premiją gavusį Dalai
Lamą į Romą pakvietė 160 Italijos ir Tibeto asociacijos narių. Dalai
Lama, lankydamasis Romoje, keliomis progomis pareiškė, kad, nepaisant
prieš tibetiečius panaudoto smurto ir Tibeto prievartinio prijungimo
prie Kinijos, tibetiečiai šiandien trokšta taikos ir dialogo, nori
geruoju Tibetui laimėti tam tikrą reikšmingą autonomiją Kinijos
sudėtyje. Labai palankiai apie Kiniją Dalai Lama kalbėjo ir interviu,
po susitikimo su Šventuoju Tėvu duotame Vatikano radijui.
Kinija gyventojų skaičiumi yra pati didžiausia
valstybė. Turi ilgą istoriją ir turtingą kultūros paveldą. Dėl to
jai skirtas svarbus vaidmuo. Turime gerbti Kiniją ir ją pasitikėti,
tuomet ir Kinijos sprendimai bus išmintingi. Manau, kad taiką galima
pasiekti tik taikiomis priemonėmis, patiems gyvenant taikoje. Turime
tramdyti savo negatyvias emocijas. Turime būti atidūs kitiems žmonėms.
Niekados negalime pasiduoti smurto pagundai. Pareiškiau, kad žaviuosi
Popiežiaus siekiu taikos ir harmonijos tarp religijų ir pasaulio,
- sakė 68 metų Dalai Lama po 20 minučių trukusios audiencijos.
Vatikanas turi nesutarimų su Kinijos valdžia. Kinijos
katalikams neleidžiama pripažinti Popiežiaus valdžios, jie verčiami
eiti į valstybės remiamą patriotinę bažnyčią. Kinijoje yra apie
aštuonis milijonus katalikų, kurie šioje šalyje yra persekiojami.
Popiežiui lojaliems katalikams tenka melstis slapta pogrindinėse
bažnyčiose.
Kinijos ir Tibeto dvasinio vadovo santykiai pastaruoju
metu yra kiek atšilę, bet Kinija vis dar piktinasi, kai kurios nors
šalies vadovai kalbasi su Dalai Lama. Rugsėjį Kinija pareiškė protestą
Jungtinėms Amerikos Valstijoms, kai prezidentas Džordžas Bušas priėmė
Dalai Lamą.
Ištremtasis Tibeto lyderis Dalai Lama Vakarų valstybes
paragino susidraugauti su Kinija, teigdamas, kad tai būtų geriausias
būdas padėti Tibetui. Kinija yra labai svarbi politiškai ir ekonomiškai.
Ji neturėtų būti izoliuota, o turėtų būti įtraukta į tarptautinę
bendruomenę, - pabrėžė Dalai Lama. - Tikiu, kad žmogaus teisės,
demokratija ir religinė laisvė Kinijoje įsigaliotų lengviau, jei
būtų siekiama draugystės ir abipusio pasitikėjimo. Dalai Lama dar
kartą pakartojo manąs, kad Tibetas turėtų siekti didesnės autonomijos,
o ne visiškos nepriklausomybės nuo Kinijos. Šią valstybę budistų
dvasinis vadovas yra kaltinęs Tibete vykdant kultūrinį genocidą.
Tibetas neatsiskirs nuo žemyninės Kinijos, - sakė jis. - Jei Tibetui
bus skirta didesnė autonomija, jo žmonės bus labai laimingi.
Po žlugusio Tibeto sukilimo prieš komunistinę Kinijos
valdžią 1959-aisiais Dalai Lama pasitraukė į Indiją.
Interviu, kurį išspausdino laikraštis Washington
Post, Kinijos ministras pirmininkas Ven Dziabao teigė netikintis,
jog Dalai Lama iš tiesų atsisakė savo pozicijos dėl Tibeto nepriklausomybės
ir separatistinių veiksmų, kuriais siekia suskaldyti gimtinę. Žinome
apie paskutinius Dalai Lama teiginius, tačiau vis dar turime atidžiai
stebėti, ką jis iš tikrųjų daro. Ryšiai ir diskusijos tarp jo ir
centrinės vyriausybės gali atsinaujinti, jei jis nuoširdžiai išsižadės
savo pozicijos dėl to, kad Tibetas turi siekti nepriklausomybės,
ir viešai pripažins Tibetą bei Taivaną neatskiriamomis Kinijos teritorijos
dalimis, laikraštis citavo V. Dziabao.
Reuters-dpa-ELTA-VR
EPA-ELTA nuotrauka
© 2003 "XXI amžius"
|