Neramus laukimo metas Tbilisyje
Petras KATINAS
|
Kandidatas į prezidentus
Michailas Saakašvilis
|
Gruzijos opozicinės partijos, daug prisidėjusios
prie E.Ševardnadzės nuvertimo, susitarė vieninteliu savo kandidatu
į Gruzijos prezidento postą iškelti Nacionalinio judėjimo partijos
lyderį Michailą Saakašvilį. Jo šalininkai ir žurnalistai jį vadina
Miša-Armagedonu. Tą pravardė jam suteikta už jo tiesiog audringą
ir žaižaruojantį temperamentą, o priešininkai lygina jį su skandalinguoju
Rusijos politiku V.Žirinovskiu.
Per lapkričio 2-osios parlamento rinkimus, nepaisant
akivaizdžių klastočių, M.Saakašvilio Nacionalinio judėjimo partija
surinko gana daug balsų. Patys šios partijos nariai ir lyderiai
tvirtina, kad Nacionalinio judėjimo partija faktiškai laimėjo rinkimus,
nepaisant jų rezultatų falsifikavimo. Tokiai nuomonei pritaria ir
daugelis tarptautinių stebėtojų.
M.Saakašvilis laikomas buvusio parlamento vadovo
Zurabo Žvanijos žmogumi, nors pastaruoju metu jų politinės nuostatos
gerokai skiriasi. Pats M.Saakšavilis užima Gruzijos politinio gyvenimo
nišą, buvusią laisvą nuo pirmojo Gruzijos prezidento Zviado Gamsachurdijos,
kurį Maskvos pagalba nuvertė E.Ševardnadzė. Maskvos kurstomos nacionalinės
mažumos laiko M.Saakašvilį visiškai priimtinu kandidatu į Gruzijos
prezidentus ir skelbia jį esant dar didesniu nacionalistu už jau
mirusį pirmąjį Gruzijos prezidentą Z.Gamsachurdiją. O Rusijos nacionalpatriotai
apšaukė jį netgi fašistu. Nors didesnių fašistų ir šovinistų, kaip
dabartiniai Rusijos nacionalpatriotai, šiuo metu vargu ar galima
rasti visame pasaulyje. Tiesa, ir Z.Gamsachurdijos gerbėjai (ne
visi) laiko M.Saakašvilį apsišaukėliu, žmogumi be praeities. Netgi
separatistinės Adžarijos vadovas Aslanas Abašidzė teigė, kad lyginti
save su Z.Gamsachurdija jis neturi teisės, nes yra kilęs iš prastos
šeimos ir dar turįs svetimo kraujo. Leista suprasti, kad M.Saakašvilis
netikras gruzinas.
Tačiau M. Saakašvilis populiarus tarp jaunimo,
o ypač studentų, taip pat patriotiškai nusiteikusiuose inteligentijos
sluoksniuose. Pasak vieno gruzinų profesoriaus, tik M.Saakašvilis
sugebės išvalyti Gruziją nuo komunistinio raugo. Tiesa, vadinti
kandidatą į Gruzijos prezidentus dešiniuoju radikalu, aršiu nacionalistu,
kaip tai daro Rusijos spauda, vargu ar teisinga. Jo partijos programa
pakankamai socialiai orientuota. Pavyzdžiui, M.Saakašvilis, dar
nebūdamas vienu iš opozicijos lyderių, parlamente siūlė priimti
įstatymą, kuriuo remiantis galima atimti valstybės naudai neteisėtai
prichvatizuotą turtą. Be to, jis žada dvejiems metams visiškai
panaikinti mokesčius smulkiajam ir vidutiniajam verslui, padidinti
pensijas, kurios dabar siekia vos septynis dolerius. Taip pat M.Saakašvilis
žada siekti svarbiausių ekonomikos sričių nacionalizavimo.
Maskvai labai nepatinka ryškiai provakarietiškos
M.Saakašvilio pažiūros ir nuolat keliami jo reikalavimai kuo skubiau
likviduoti Gruzijoje Rusijos karines bazes bei pakeisti jas NATO
bazėmis. Pagrindinis M.Sakašvilio vadovaujamos Nacionalinio judėjimo
partijos šūkis yra: Gruzija be Ševardnadzės, Adžarija be Abašidzės.
Jis taip pat turi didelę įtaką populiariam jaunimo judėjimui Kmara
(lietuviškai Pakaks!).
M.Saakašviliui dabar 35-eri metai. Jis yra teisininkas,
baigęs mokslus Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai irgi suteikia
progą Rusijos žiniasklaidai, o ypač kariškiams teigti, kad E.Ševardnadzę
nuversti padėjo JAV specialiosios tarnybos. Dar visai neseniai paskutiniais
žodžiais vanoję E.Ševardnadzę už paramą čečėnų banditams, Rusijos
generolai dabar dedasi jo gynėjais. Tačiau ne tai svarbiausia.
Jau beveik neslepiama, kad Maskva sieks suskaldyti
Gruziją. Abchazija atplėšta jau seniai. Šios respublikos gyventojams
jau išduodami rusiški pasai. Grubiai pažeidžiant Gruzijos interesus,
paleistas elektrinis traukinys maršrutu Sočis-Suchumis. Pietų Osetijos
ir Adžarijos separatistai jau atvirai kalba apie atsiskyrimą nuo
Gruzijos. Pietų Osetijos lyderis jau prakalbo apie prisijungimą
prie Rusijos. Tad kas gi liktų tokiu atveju iš Gruzijos? Todėl labai
sunku pasakyti, ar naujoji Gruzijos valdžia atlaikys didžiulį Maskvos
spaudimą.
Tiesa, Maskvai ir be Gruzijos atsiranda vis naujų
rūpesčių. Moldovos sostinėje Kišiniove prasidėjo masinės protesto
demonstracijos, reikalaujant prezidento, Moldovos komunistų lyderio
V.Voronino atsistatydinimo. Opozicija V.Voroniną vadina valstybės
išdaviku. Pirmiausia už tai, kad jis remia Rusijos politiką vadinamosios
Padniestrės respublikos atžvilgiu. Ši respublika, kaip ir Gruzijos
Abchazija, atsiskyrė nuo Moldovos ir išsilaiko tiktai Rusijos paramos
dėka. Ko gero, ir Rusijos prezidentas V.Putinas išsigando, jog Kišiniove
gali pasikartoti Tbilisio variantas. Mat Rusijos prezidentas, nepaaiškindamas
priežasčių, atšaukė numatytą vizitą į Moldovos sostinę. Vizito metu
turėjo būti pasirašytas Moldovos ir Padniestrės respublikos taikaus
sureguliavimo planas. Pagal jį, Moldova būtų paskelbta federacija,
į kurią įeitų ir Padniestrė. Moldovos opozicija tai laiko didžiausia
išdavyste, nes taip būtų įteisintas dalies Moldovos teritorijos
atplėšimas.
Tuo tarpu laikinai einanti Gruzijos prezidento
pareigas parlamento pirmininkė Nino Burdžanadzė (kai kurie pataikūnai
jau net lygina ją su legendine Gruzijos valdove Tamara, kurios valdymo
metus istorikai vadina auksiniu valstybės amžiumi) nėra tokia populiari
visuomenėje kaip M.Saakašvilis. Mat šios 39 metų teisininkės tėvas
Anzoras Burdžanadzė, labai turtingas žmogus, vadovauja Gruzijos
duonos produktų korporacijai ir yra gana artimas buvusio prezidento
E.Ševardnadzės šeimai. O N.Burdžanadzės vyras Badris Bisadzė yra
Gruzijos generalinio prokuroro pavaduotojas. Aišku, dabartiniu metui
tokie artimiausi giminės nekelia pasitikėjimo ir ja pačia. Mat,
anot vieno garsaus gruzinų žurnalisto, visi žmonės, susiję su E.Ševarnadzės
klanu, yra sukčiai ir vagys, atvedę Gruziją prie ekonominio kracho
ir skurdo. Tačiau N.Burdžanadzė tikriausiai tikisi ir po pakartotinių
parlamento rinkimų vadovauti jam. Mat ji įrašyta pirmąja nuvertusių
E.Ševardnadzę partijų sąraše.
EPA-ELTA nuotraukos
© 2003 "XXI amžius"
|