Atnaujintas 2003 m. gruodžio 10 d.
Nr.94
(1198)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Lietuvninkų valios aktas

Vytautas MIKLAŠEVIČIUS

Iškilmingiausias 2003 metų Mažosios Lietuvos reikalų tarybos renginys buvo Vilniuje surengtas Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos 85-ųjų metinių minėjimas. 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžės Aktu Mažosios Lietuvos Tautinė Taryba patvirtino amžinąjį lietuvninkų troškimą ir siekį gyventi vieningoje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje. Būtent Tilžės Aktas sudarė prielaidas Nemuno žemupiui, Kuršių nerijai bei Klaipėdos uostui tapti neatskiriama Lietuvos valstybės dalimi.

Tilžės Akto 85-ųjų metinių minėjimą Mažosios Lietuvos dainomis pradėjo nuostabus Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“. Šis Daivos Čičinskienės vadovaujamas tarptautinį pripažinimą pelnęs kolektyvas jau ne kartą yra talkinęs Mažosios Lietuvos reikalų tarybos renginiams. Minėjimui puikiai vadovavo ir Kazio Bradūno eilėraščius skaitė Mažosios Lietuvos atsakingoji sekretorė Birutė Kurgonienė. Nuoširdžių plojimų sulaukė ką tik gautas Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio, tęsiančio tilžiškės tautinės tarybos darbą, garbaus pirmininko Algio A.Regio sveikinimas: „Mažosios Lietuvos Rezistencinis sąjūdis, gaubiantis tėviškės netekusius, po pasaulį išsiblaškiusius tėvynainius, sveikina Tilžės Akto testamento 85 metų sukaktyje savo istorijai atgimstančią tautą.

Mažoji Lietuva, nors ir naikinta imperialistinių kaimynų, tačiau nėra žuvusi. Niekas negali nužudyti gilių amžių tautos istorijos, jos kovotojų kapų, per šimtmečius įsisiurbusių į tą žemę, jos gyvenimo lietuviškų vardų, kuriais ji byloja į tautą ir pasaulį. Pražūties galią turi tik pačios tautos asmenys, pasimetę ignorantiškumo tamsoje.

Nesugriaunamas Mažosios Lietuvos žmonių Tilžės Akto testamentas išraiškiu „kaip ąžuols drūts“ ryžtu pasilieka kelrodžiu tautai, žvelgiančiai į ateitį. Kviečiame į ją jungtis kiekvieną lietuvį, nepaisant kad ir kur jis gyventų“.

Pranešimą „Yra tik viena Lietuva“ perskaitė Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas. Jis priminė, kad 1918 m. lapkričio 30 d. Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos prezidiumo sukviesti 24 Tarybos nariai pasirašė pareiškimą apie mažlietuvių ryžtą būti vienoje atkuriamoje valstybėje su didlietuviais. Literato ir teologo Adomo Jakšto žodžiais tariant, „Dievas, sukurdamas Lietuvą, į dalis jos nedalijo” (Lietuvą į Didžiąją ir Mažąją padalijo ir po to ją draskė svetimieji – lenkai, rusai, vokiečiai). Tilžės Aktas – tai teisinis dokumentas, grindžiamas vietos gyventojų (ne atėjūnų) teise spręsti savo tėvų žemės likimą.

Daugelio Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos narių likimas buvo nepavydėtinas. E.Simonaitis už lietuvišką veiklą buvo kalinamas Mathauzeno ir Dachau konclageriuose. Naciai buvo suėmę 80-uosius pradėjusį J.Lėbartą, tačiau kaip repatriantą į sovietų valdomą Lietuvą paleido. Lietuvos Vyriausybės komisaras Klaipėdoje V.Gailius 1941 metais repatrijavo į Vokietiją ir ten gyveno nuolatinėje gestapo priežiūroje, o jo brolis Albinas Gailius žuvo Dachau konclageryje. Suimtas K.Paura neišlaikė nacių kankinimų ir nusižudė. Suimtas J.Margis 1942-aisiais mirė nacių kalėjime Klaipėdoje. 78-erių metų sulaukęs J.Vanagaitis mirė Kaselio-Martenburgo pabėgėlių stovykloje Vokietijoje. Kažkuriame nacių konclageryje kalėjo gydytojas signataras Valteris Didžys ir lietuvininkas Frydrichas Subaitis – ar tik ne Tilžės Akto signataras. Jau senelis M.Jankus iš pradžių buvo priverstas iš gimtųjų Bitėnų nuo nacių keltis į Kauną, o paskui nuo bolševikų trauktis į Vakarus (mirė Flensburge 1946 metais, sulaukęs 88-erių). E.Jagomastą jau 1941 metais gestapininkai sušaudė (kartu su šeima) Aukštuosiuose Paneriuose prie Vilniaus. Tokia buvo Tilžės Akte išreikšto pasižadėjimo – „visi savo parašu šitą pareiškimą priimantieji pasižada visas savo jėgas už įvykdinimą minėtojo siekio pašvęsti“ - kaina.

Tilžės Aktu, kaip ir Vasario 16-osios Aktu, lietuviai, skirtingai nuo savo slaviškųjų kaimynų slavų, deklaravo tautinės valstybės, kuriamos savo istorinėse etninėse žemėse, principą. Tilžės Aktas paliudijo, jog beveik 600 metų vokiečių valdžioje išbuvusios lietuvių tautos dalies atstovai Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos pasirašytu Tilžės Aktu deklaravo, kad ne „piktoji pamotė“ Vokietija, o Lietuvos valstybė yra mažlietuvių tėvynė, kad visi lietuviai turi tik vieną Lietuvą.

Filosofas ir politikas Romualdas Ozolas, kalbėjęs apie moralinę ir geopolitinę Tilžės Akto reikšmę, pabrėžė, kad Tilžės Aktas, netgi tapęs istoriniu dokumentu, išlieka juridiškai visavertis, išlaiko pagrįstą imperatyvumą ir liudija apie laiku neįvykdytą lietuvninkų valią. Kaimynų plėšyta, bet atsilaikiusi tauta turi teisę gyventi integralioje tautinėje valstybėje. Deja, JAV prezidento T.V.Vilsono tezės apie tautų teisę pačioms spręsti savo likimą nebuvo įformintos jokioje Jungtinių Tautų deklaracijoje ir yra nustelbtos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos. Tilžės Aktas primena, kad ir tautos yra demokratijos subjektas. Jis pradėjo praktinio istorinio teisingumo atkūrimo procesą, tapo genocidinės lietuvių tautos priespaudos likvidavimo pradžia. Dabar svarbiausia Lietuvos problema – jos politinio elito anemiškumas ir valios stoka siekti visiško Tilžės Akto įgyvendinimo.

Lietuvninkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ atstovas Vytautas Gocentas nušvietė Tilžės Akto priešistoriją – lietuvninkų pastangas išlaikyti lietuviškumą XIX a. pabaigoje sustiprėjus germanizacijos procesui. 1874 metais kulto ir švietimo ministerija išleido paaiškinimą, kad bažnytinės bendruomenės nebegali būti skirstomos tautiniu principu, – į lietuviškas bei vokiškas, – ir ėmėsi šalinti lietuvių kalbą iš pradžios mokyklų.1875 metais įsigaliojo civilinių aktų rašymo įstatymas, leidęs valstybinio aparato valdininkams vokietinti Mažosios Lietuvos vietovardžius, lietuviškas pavardes. 1876-aisiais priimtas įstatymas dėl vienintelės valstybinės vokiečių kalbos įvedimo visose valstybinėse įstaigose. Rytprūsių lietuviai nuo 1879 metų ėmė rašyti peticijas (pirmąją pasirašė 17 tūkst. žmonių) Prūsijos landtagui, kulto ir švietimo ministerijai, kaizeriui. Be žymesnio poveikio… savišvietai, lietuviškumui išlaikyti pasitarnavo įkurtos lietuviškos draugijos. Tilžės Akto istorinė vertė – tai pasisakymas už lietuvybės išlaikymą ir nedalomą etninę Lietuvą.

Mokslo ir enciklopedijų instituto mokslinis redaktorius dr. Algirdas Matulevičius kalbėjo apie mažlietuvių ir didlietuvių etnokultūrinį bendrumą. Lietuvninkų etninė gyventojų bendruomenė Mažojoje Lietuvoje susidarė vakarų lietuvių skalvių ir nadruvių, sulietuvėjusių kuršių, sembų, šiaurinių prūsų, bartų, notangų, galbūt ir varmių bendravimo sąveikoje. Reformacija, kaip tautinis religinis sąjūdis, stiprino jų lietuvybę. Daugėjant lietuviškų mokyklų ir valdžiai toleruojant (iki 1872 m.) gimtąją lietuvių kalbą, Mažojoje Lietuvoje daugėjo apsišvietusių lietuvių. Tai jiems leido pajusti savo etnokultūrinį bendrumą su didlietuviais. Etnologų tyrimai patvirtina, kad Mažojoje Lietuvoje susiformavo europinės reikšmės baltų civilizacijos kultūra. Tilžės Aktas įpareigoja galinčius ką nors daryti Mažosios Lietuvos labui.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Domas Kaunas pabrėžė ne vien iš Tilžės Akto kylantį įpareigojimą rūpintis Mažosios Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimu. Paveldas – tai didžiulis tautos turtas, viena svarbiausių jos dvasinių ir materialinių vertybių. Tai civilizacijos pažangos sąlyga. Reikėtų atskiros konferencijos ta tema. Paveldo išaiškinimas, inventorinimas, apsauga leistų plačiau atskleisti savitą Mažosios Lietuvos istorijos puslapį. Lietuvos mokslų akademija turėtų sujungti visas Mažosios Lietuvos paveldo klausimu kompetentingas jėgas ir 2005 metais surengti konferenciją minėtu klausimu, nes jo sprendimas yra Lietuvos, o ne kieno nors kito rankose.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos surengtą Tilžės Akto 85-ųjų metinių minėjimą baigė tautos dainų klubo „Raskila“ nariai, išdaliję susirinkusiesiems L.Rėzos dainų pluoštą ir pakvietę visus jas sudainuoti kartu. Priminčiau, kad raskiliečiai, vadovaujami dabar jau nebeįleidžiamo į Rusijos valdomą Karaliaučiaus sritį Mažosios Lietuvos reikalų tarybos nario Rimanto Matulio, yra padėję įsisteigti Tepliuvos apylinkės lietuvių kultūros draugijai ir ją iki šiol remia bei globoja.

Kitą dieną Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, prie išskleistos Mažosios Lietuvos vėliavos, šv. Mišiomis buvo pagerbtas dvidešimt keturių Tilžės Akto signatarų atminimas. Šios bažnyčios kunigas Mindaugas Sabutis dalį sekmadienio pamokslo paskyrė Tilžės Aktui, kaip lietuvninkų valios išraiškai, o signatarų garbei pakvietė susirinkusius sugiedoti giesmę „O Dieve, sergėk tėvų žemę“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija