Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė
     ir visuomenė
Laikas
     ir žmonės
Kultūra
Gimtas kraštas
Literatūra
Žvilgsnis
Darbai
Nuomonės
Pasaulis
Aktualijos

2001 metai
2002 metai
2003 metai

UNESCO įvertino Dainų šventes

Aleksandras ŠIDLAUSKAS

Tauragės rajono bandonininkų ansamblis „Velnio tuzinas“

Džiugi žinia 2003 metų lapkričio pradžioje atskriejo iš Paryžiaus. Estijos, Latvijos ir Lietuvos šalių Dainų šventės įrašytos į UNESCO kultūros šedevrų sąrašus. Po Vilniaus senamiesčio, Neringos ir kryždirbystės tai jau ketvirtasis lietuvių kultūros paveldo dėmuo, atkreipęs pasaulio dėmesį. Kaip žinoma, estai jau 1869 metais susibūrė į pirmąją šventę, po ketverių metų tai padarė latviai, o 2004 metų vasarą Kaune buvo pažymėtas Lietuvos dainų švenčių aštuoniasdešimtmetis. Gyvoji tradicija išsaugota, o mėgėjų menas įvertintas aukščiausiuoju meninės vertės žymeniu.

Mažutė mūsų tauta, bet dideli jos sūnūs...

Aleksandras ŠIDLAUSKAS

Scena iš spektaklio „Ir kelsis vėl iš tavo kraujo Lietuva” (režisierius P. Mataitis, dailininkė D. Mataitienė) V. Grigo nuotrauka

Neseniai Vilniaus rotušėje galėjome dar kartą pamatyti 1997 metais Lietuvių folkloro teatro pastatytą apeiginių bylojimų spektaklį „Ir kelsis vėl iš tavo kraujo Lietuva“. Režisierius Povilas Mataitis pasirinko vieno iškiliausių rezistencinių laisvės kovų vado Juozo Lukšos–Daumanto asmenybę ir, remdamasis jo knygų „Partizanai“ faktine medžiaga bei „Laiškai mylimosioms“ faktine medžiaga bei ištraukomis, sukūrė spektaklį - pagarbos vainiką visai kovojusiai ir kentėjusiai Lietuvai. Spektaklyje pagrindinius vaidmenis atliko aktoriai Regimantas Adomaitis (Bylotojas), Sonata Paliulytė (Bylotoja) ir Diana Anevičiūtė (Mylimosios vizija) bei giedotojų grupelė (dainų ir giesmių užvedėja J. Armonaitė). Sausakimša Rotušės salė, po vaidinimo nuskambėję sužavėtų žiūrovų aplodismentai ir monsinjoro Alfonso Svarinsko užvesta „Tautiška giesmė“ byloja, kad partizanų atminimas tebėra brangus ir J. Lukšos mintys randa atgarsį mūsų širdyse.

Gyvenęs tik Lietuvai

Juozo Ambrazevičiaus–Brazaičio 100-osioms
gimimo metinėms paminėti

Petras KATINAS

Juozas Ambrazevičiaus-Brazaitis

Sukako 100 metų nuo iškiliojo lietuvių tautos sūnaus Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio gimimo. Tai buvo išties neeilinė asmenybė. Nuo pat savo sąmoningo gyvenimo pradžios nuosekliai ir tvirtai ėjo Lietuvos keliu, nenukrypo nuo to kelio nė per žingsnį.

J.Ambrazevičius-Brazaitis gimė 1903 m. gruodžio 9 d. Marijampolės apskrityje, Trakiškiuose. Baigęs Marijampolės gimnaziją, 1922-1927 metais studijavo Kauno universiteto Filosofijos-teologijos fakultete. 1931-1932 metais tęsė studijas Vokietijos Bonos universitete. Beje, vos baigęs Kauno universitetą, 1930 metais parašė ir išleido labai gerai įvertintą vadovėlį gimnazijoms „Literatūros istorija“. O po studijų Bonos universitete, 1933-iaisiais, jaunas mokslininkas perima literatūros mokslo dėstymą Teologijos-filosofijos fakultete iš rašytojo ir profesoriaus Vinco Mykolaičio-Putino. Pastarasis jau tada labai gerai įvertino universiteto vadovybės pasirinkimą. Tačiau J.Ambrazevičius-Brazaitis neapsiribojo vien dėstymu Kauno universitete.